Xeen tiʼ baʼax ku taasik

Xeen tu cuadroil baʼax ku taasik

1E

U kʼaabaʼ Dios teʼ Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ

Le máaxoʼob kaʼanchajaʼan u xookoʼoboʼ u yojloʼobeʼ teʼ úuchben Tsʼíiboʼob ich Hebreooʼ (Antiguo Testamento), u kʼaabaʼ Dioseʼ tsʼíibtaʼan óoliʼ 7,000 u téenel yéetel le kanpʼéel letraʼob ku yaʼalaʼaltiʼ Tetragrámatonoʼ (יהוה). Chéen baʼaleʼ yaʼab tiʼ letiʼobeʼ ku yaʼalikoʼobeʼ le kʼaabaʼ jeʼelaʼ maʼatech u chíikpajal kaʼach le ka yáax tsʼíibtaʼab le Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ (Nuevo Testamento). Le oʼolaleʼ óoliʼ tiʼ tuláakal le bibliaʼob yanoʼob bejlaʼoʼ maʼ tsʼaʼab le kʼaabaʼ Jéeoba ichil le ku yaʼalaʼal Nuevo Testamentooʼ. Lelaʼ bey úuchik xan u beetaʼal tumen óoliʼ tuláakal le máaxoʼob traducirtik le Biblia le kéen u traducirtoʼob xóotʼoloʼob táakaʼanoʼob ichil le Tsʼíiboʼob ich Hebreo tuʼux ku chíikpajal le Tetragrámatonoʼ. Tu lugar u tsʼáaikoʼob u kʼaabaʼ Dioseʼ ku tsʼáaikoʼob le tʼaan Yuumtsiloʼ.

Chéen baʼaleʼ teʼ Biblia Túumben Luʼumoʼ maʼatech u luʼsaʼal u kʼaabaʼ Diosiʼ. Teʼ Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ 237 u téenel ku chíikpajal le kʼaabaʼ Jéeobaoʼ. Le máaxoʼob traducirt le Bibliaoʼ, utiaʼal u tsʼáaikoʼob le kʼaabaʼ Jéeobaoʼ, tu chʼaʼajoʼob en cuenta kaʼapʼéel baʼal: 1) Le Tsʼíiboʼob ich Griego yanoʼob teʼ kʼiinoʼobaʼ maʼ letiʼe yáax tsʼíibtaʼaboʼob úuchjeakiloʼ. Tiʼ le u milesil copiaʼob yanoʼob bejlaʼoʼ u maas yaʼabileʼ copiartaʼaboʼob kex 200 años tsʼoʼokok u beetaʼal le jach yáax tsʼíiboʼoboʼ. 2) Teʼ kʼiinoʼob jeʼeloʼ le máaxoʼob copiart le Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ tu luʼsoʼob le Tetragrámatonoʼ ka tu tsʼáajoʼob le tʼaan Yuumtsiloʼ (ich griegoeʼ Kírios) wa maʼ xaaneʼ tu copiartoʼob tiʼ tsʼíiboʼob tuʼux tsʼokaʼaniliʼ u kʼeʼexel le kʼaabaʼoʼ.

Le Máaxoʼob Beet le Biblia Túumben Luʼumoʼ tu yiloʼobeʼ yaʼab baʼaxoʼob eʼesik de ke ku chíikpajal kaʼach le Tetragrámaton teʼ úuchben tsʼíiboʼob ich griego yáax beetaʼaboʼ. Lelaʼ letiʼe baʼaxoʼob tu yiloʼobaʼ:

  • Le copiaʼob tiʼ le Tsʼíiboʼob ich Hebreo meyajnaj tiʼ Jesús yéetel tiʼ u apóstoloʼoboʼ ku taaskoʼob le Tetragrámatonoʼ. Úuchjeakileʼ bey u creertik óoliʼ tuláakal máakoʼ. Lelaʼ bey úuchik u yilaʼal le ka kaxtaʼab naatsʼ tiʼ Kumrán (Qumrán) jujunpʼéel rollos tiʼ le Tsʼíiboʼob ich Hebreo tsʼíibtaʼaboʼob teʼ yáax siglooʼ.

  • Tu kʼiiniloʼob Jesús yéetel u apóstoloʼobeʼ teʼ Tsʼíiboʼob ich Hebreo traducirtaʼan ich griegooʼ ku chíikpajal le Tetragrámatonoʼ. Ich yaʼab sigloʼobeʼ le máaxoʼob kaʼanchajaʼan u xookoʼoboʼ ku tuklikoʼobeʼ maʼatech u chíikpajal le Tetragrámaton teʼ Septuagintaoʼ, le Tsʼíiboʼob ich Hebreo traducirtaʼab ich griegooʼ. Chéen baʼaleʼ óoliʼ tu chúumukil le siglo 20, kaxtaʼab u xéexetʼal le úuchben tsʼíiboʼob tiʼ le Septuaginta ku meyaj tu kʼiiniloʼob Jesúsoʼ, le jeʼeloʼobaʼ ku taaskoʼob kaʼach u kʼaabaʼ Dios tsʼíibtaʼan ich hebreo. Leloʼ ku yeʼesikeʼ tu kʼiiniloʼob Jesúseʼ tiaʼan kaʼach u kʼaabaʼ Dios teʼ tsʼíiboʼob traducirtaʼan ich griegooʼ. Chéen baʼaleʼ tiʼ jujunpʼéel u copiailoʼob le Septuaginta maas ku meyajoʼob teʼ siglo cuatro tsʼoʼokok u taal Jesúsoʼ —jeʼex le Códice Vaticano yéetel Códice Sinaítico— maʼatech u chíikpajal u kʼaabaʼ Dios desde tu libroil Génesis tak Malaquías, kex ku chíikpajal kaʼach teʼ copiaʼob maas úuchbentakoʼoboʼ. Le oʼolaleʼ tiʼ tuláakal le tsʼíiboʼob beetaʼaboʼob desde teʼ kʼiinoʼob jeʼeloʼ xuʼul xan u chíikpajal u kʼaabaʼ Dios teʼ Nuevo Testamentooʼ.

    Jesúseʼ tu yaʼalaj tiʼ u Taata: «Teneʼ tsʼoʼok in tsʼáaik u kʼaj óoltoʼob a kʼaabaʼ, yéetel yaan u seguer in tsʼáaik kʼaj óoltbil»

  • Le Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ ku yeʼeskoʼobeʼ Jesúseʼ mantatsʼ tu chʼaʼchiʼitaj u kʼaabaʼ Dios yéetel tu tsʼáaj u yojéelt u maasil. Jesúseʼ tu yaʼalaj tiʼ u Taata: «Teneʼ tsʼoʼok in tsʼáaik kʼaj óoltbil a kʼaabaʼ tiʼ le máaxoʼob ta tsʼáajten way yóokʼol kaaboʼ». Tsʼoʼoleʼ tu yaʼalaj xan: «Teneʼ tsʼoʼok in tsʼáaik u kʼaj óoltoʼob a kʼaabaʼ, yéetel yaan u seguer in tsʼáaik kʼaj óoltbil» (Juan 17:6, 11, 12, 26).

  • Le Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ Dios beet xan u tsʼíibtaʼaloʼob utiaʼal u núupul yéetel le Tsʼíiboʼob ich Hebreooʼ, le oʼolaleʼ jach jelaʼan wa ka téek xuʼuluk u chíikpajal u kʼaabaʼ Diosiʼ. Óoliʼ tu chúumukil le yáax siglooʼ le discípulo Santiagooʼ tu yaʼalaj tiʼ u ancianoiloʼob Jerusalén: «Symeóneʼ tsʼoʼok u jach tsolik bix káajik u chʼaʼabal en cuenta le j-táanxel luʼumiloʼob tumen Diosoʼ. Dioseʼ tu beetaj lelaʼ utiaʼal ka u jóoʼs junpʼéel kaaj bisik u kʼaabaʼ» (Hechos 15:14). Le discípulo Santiagooʼ bejlaʼa maʼ tu tʼaan tiʼ u kʼaabaʼ Dios wa mix máak kʼaj óoltmil bey xan wa tiʼ mix máak ku meyaj teʼ kʼiinoʼob jeʼeloʼ.

  • Teʼ Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ ku chíikpajal u abreviaciónil u kʼaabaʼ Diosiʼ. Tiʼ yaʼab bibliaʼobeʼ u kʼaabaʼ Dioseʼ ku chíikpajal ichil le tʼaan aleluyaoʼ (Apocalipsis 19:1, 3, 4, 6). Le tʼaan aleluyaoʼ ku taal tiʼ junpʼéel tʼaan hebreo u kʼáat u yaʼal «¡Alabarteʼex Jah!». Le tʼaan «Jah» meyajnajoʼ u abreviaciónil le kʼaabaʼ Jéeobaoʼ. Tsʼoʼoleʼ yaʼab tiʼ le kʼaabaʼob yanoʼob teʼ Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ yaan baʼax u yiloʼob yéetel u kʼaabaʼ Dios. Yaʼab libroʼobeʼ ku yaʼalikoʼobeʼ u kʼaabaʼ Jesúseʼ u kʼáat u yaʼal «Jéeoba Salvartik Máak».

  • Uláakʼ libroʼob tu tsʼíibtaj le judíoʼoboʼ ku yeʼeskoʼobeʼ tiʼ le cristianoʼob judíoʼoboʼ meyajnaj u kʼaabaʼ Dios. Le Toseftaoʼ (junjaats leyoʼob yaan tiʼ le judíoʼob tsʼoʼoksaʼab u tsʼíibtaʼal óoliʼ tu añoil 300 tsʼoʼokok u taal Jesús) ku yaʼalik baʼax unaj u beetaʼal wa ku joʼopʼol u yelel junpʼéel lugar tu kʼiinil sábado. Ku yaʼalik: «[Le Evangelioʼob] yéetel le libroʼob tsʼíibtaʼanoʼob tumen le sectarioʼoboʼ [wa cristianoʼob judíoʼoboʼ] maʼ unaj u salvartaʼaloʼob tiʼ le kʼáakʼoʼ. Unaj u chaʼabal u yeleloʼob teʼ tuʼux yanoʼob paʼteʼ yéetel u kʼaabaʼ Dios ku taaskoʼoboʼ». Le Toseftaoʼ ku chʼaʼchiʼitik xan baʼax ku yaʼalik Rabí Losí le galileooʼ, letiʼeʼ kuxlaj tu káajbal le siglo dos tsʼoʼokok u taal Jesúsoʼ. Letiʼeʼ tu yaʼalaj baʼax unaj u beetaʼal yéetel u tsʼíib le cristianoʼob wa ku joʼopʼol u yelel junpʼéel lugar tiʼ uláakʼ kʼiinoʼob teʼ semanaoʼ. Tu yaʼalaj: «Unaj u xoʼotʼol u kʼaabaʼ Dios yanoʼob teʼ tsʼíiboʼoboʼ tsʼoʼoleʼ ku muʼukul, le u maasiloʼ ku tóokaʼal».

  • Jujuntúul máaxoʼob xakʼaltik le Bibliaoʼ ku yaʼalikoʼobeʼ ichil le Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ maʼ xaaneʼ ku chíikpajal u kʼaabaʼ Dios teʼ tuʼux ku chʼaʼchiʼitaʼal baʼax ku yaʼalik le Tsʼíiboʼob ich Hebreooʼ. Junpʼéel diccionarioeʼ ku taasik junpʼéel xook ku kʼaabaʼtik «Le Tetragrámaton teʼ Nuevo Testamentooʼ». Teʼeloʼ ku yaʼalik: «Yaan baʼaxoʼob eʼesikeʼ teʼ Nuevo Testamentooʼ ku chíikpajal kaʼach le Tetragrámaton wa le kʼaabaʼ Yahweh tiʼ tuláakal wa tiʼ jujunpʼéel tuʼuxoʼob ku chʼaʼchiʼitaʼal u tekstoiloʼob le Antiguo Testamentooʼ» (The Anchor Bible Dictionary). Tsʼoʼoleʼ George Howard, juntúul máak kaʼanchajaʼan u xookeʼ, ku yaʼalik: «Le Tetragrámatonoʼ ku chíikpajal kaʼach tu copiailoʼob le Biblia ich Griego [wa Septuaginta] ku meyaj kaʼach tiʼ le cristianoʼob teʼ yáax siglooʼ. Le oʼolaleʼ jeʼel u páajtal k-aʼalikeʼ le máaxoʼob tsʼíibt le Nuevo Testamentooʼ tu tsʼíibtoʼob xan le Tetragrámaton kéen u chʼaʼchiʼitoʼob le Tsʼíiboʼob ich Hebreooʼ».

  • Yaan máaxoʼob jach kʼaj óolaʼanoʼobeʼ meyajnajtiʼob u kʼaabaʼ Dios le ka tu traducirtoʼob le Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ. Koʼoneʼex ilik jujuntúuliʼ, yaan tiʼ letiʼobeʼ meyajnajtiʼob u kʼaabaʼ Dios antes tiʼ u jóoʼsaʼal le Biblia Túumben Luʼumoʼ. Ich alemáneʼ, Dominikus von Brentano (Die heilige Schrift des neuen Testaments, 1791). Ich francéseʼ, André Chouraqui (Bible de Chouraqui, 1985). Ich ingléseʼ, Benjamin Wilson (The Emphatic Diaglott, 1864). Ich portuguéseʼ, Manuel Fernandes de Santanna (O Evangelho Segundo S. Mattheus, 1909). Ich españoleʼ, Pablo Bessoneʼ tu tsʼáaj le kʼaabaʼ Jehová tiʼ Lucas 2:15 yéetel Judas 14 (El Nuevo Testamento, 1919). Tsʼoʼoleʼ letiʼeʼ maas tiʼ 100 u téenel meyajnajtiʼ u kʼaabaʼ Dios teʼ notaʼob tu tsʼáajoʼ, tu yaʼaleʼ maʼ xaaneʼ letiʼe tuʼux ku chíikpajal u kʼaabaʼ Dios le ka yáax tsʼíibtaʼab le Bibliaoʼ. Tsʼoʼoleʼ yaan xan uláakʼ kex seis Tsʼíiboʼob ich Griego ku tsʼáaikoʼob u kʼaabaʼ Dios bey Yahvé, Yahweh yéetel YHWH. Ichiloʼobeʼ tiaʼan Evangelio: mensaje de felicidad (1969), Los Hechos, las Cartas y el Apocalipsis (1973), leloʼobaʼ tsʼíibtaʼan tumen Hermenegildo Zanuso. Uláakʼ junpʼéeleʼ letiʼe Biblia Peshitta en Español (2006), lelaʼ jóoʼsaʼab tumen Instituto Cultural Álef y Tau.

    U kʼaabaʼ Dios ku chíikpajal Hechos 2:34 teʼ Biblia The Emphatic Diaglott, traducirtaʼab tumen Benjamin Wilson (1864)

  • Bibliaʼob ich maas tiʼ 100 jejeláas idiomaʼobeʼ ku taaskoʼob u kʼaabaʼ Dios teʼ Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ. Tiʼ yaʼab idiomaʼob ku tʼaʼanal África, América, Asia, Europa yéetel teʼ islaʼob yanoʼob teʼ Pacíficooʼ suuk u meyajtiʼob u kʼaabaʼ Dios (ilawil le lista yaan teʼ  página 2636 yéetel 2637). Yoʼolal baʼaxoʼob jeʼex le tsʼoʼok k-aʼalikoʼ le máaxoʼob traducirt le bibliaʼobaʼ meyajnajtiʼob u kʼaabaʼ Dios. ¿Baʼax bibliaʼob tsʼoʼok u beetkoʼob beyoʼ? Junpʼéel tiʼ letiʼobeʼ letiʼe Biblia jóoʼsaʼab ich rotumano tu añoil 1999, teʼ Bibliaaʼ tiʼ 48 versículoʼobeʼ ku chíikpajal le kʼaabaʼ Jihova 51 u téeneloʼ. Yéetel teʼ Biblia jóoʼsaʼab tu añoil 1989 ich batako toba, junpʼéel idioma ku tʼaʼanal Indonesia, ku chíikpajal 110 u téenel Jahowa.

    U kʼaabaʼ Dios tu Evangelioil Marcos 12:29, 30 tiʼ junpʼéel Biblia traducirtaʼan ich hawaiano

Jeʼex tsʼoʼok k-ilkoʼ yaʼab baʼaxoʼob eʼesikeʼ le kʼaabaʼ Jéeobaoʼ unaj u kaʼa tsʼaʼabal teʼ Tsʼíiboʼob ich Griegooʼ. Lelaʼ letiʼe baʼax tsʼoʼok u beetik le máaxoʼob traducirt le Biblia Túumben Luʼumoʼ. Tuláakloʼobeʼ jach ku respetarkoʼob u kʼaabaʼ Dios yéetel tu kanáantoʼob maʼ u luʼskoʼob mix junpʼéel tiʼ le baʼaxoʼob ku chíikpajal kaʼach teʼ Biblia le ka yáax tsʼíibtaʼaboʼ (Apocalipsis 22:18, 19).