Mes, Jehovos liudytojai, stengiamės laikytis tokios krikščionybės, kokią įsteigė Jėzus ir kokios laikėsi jo apaštalai. Šiame straipsnyje trumpai apibūdinami pagrindiniai mūsų įsitikinimai ir pažiūros.

1.   Dievas. Mes tikime Visagalį Dievą, visa ko Kūrėją, vardu Jehova (Psalmyno 83:19 [83:18]; Apreiškimo 4:11). Jį tikėjo ir Abraomas, Mozė, Jėzus (Išėjimo 3:6; 32:11; Jono 20:17).

2.   Biblija. Esame įsitikinę, kad Biblija yra Dievo laiškas žmonijai (Jono 17:17; 2 Timotiejui 3:16). Savo įsitikinimus grindžiame visomis 66 Bibliją sudarančiomis knygomis, tai yra ir vadinamuoju Senuoju, ir Naujuoju Testamentu. Profesorius Jasonas D. BeDuhnas taikliai pasakė, kad Jehovos liudytojai „savo mokymus bei praktiką statydina iš Biblijos žaliavos, nemėgindami iš anksto nuspręsti, kas joje turėtų būti parašyta“. a

    Nors tikime, kad Dievo įkvėpta yra visa Biblija, nesame fundamentalistai. Mes pripažįstame, kad kai kurie Biblijoje užrašyti dalykai turi perkeltinę prasmę, todėl nereikia visko suprasti pažodžiui (Apreiškimo 1:1).

3.   Jėzus Kristus. Mes vadovaujamės Jėzaus Kristaus mokymais ir sekame jo pavyzdžiu, taip pat pripažįstame jį savo Gelbėtoju ir Dievo Sūnumi (Mato 20:28; Apaštalų darbų 5:31). Taigi esame krikščionys (Apaštalų darbų 11:26). Vis dėlto iš Biblijos sužinojome, kad Jėzus nėra Visagalis Dievas ir kad Trejybės doktrina neturi jokio pagrindo (Jono 14:28).

4.   Dievo Karalystė. Tai tikra karalystė su vadovybe danguje, o ne Dievo veikimas krikščionio širdyje. Dievo Karalystė pakeis visas žmonių valdžias ir įgyvendins visa, ką Dievas yra numatęs dėl žemės (Danieliaus 2:44; Mato 6:9, 10). Dievo Karalystė šių veiksmų imsis jau greitai, nes besipildančios Biblijos pranašystės rodo, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1–5; Mato 24:3–14).

    Dievo Karalystės Karalius yra Jėzus. Valdyti danguje jis pradėjo 1914 metais (Apreiškimo 11:15).

5.   Išgelbėjimas. Išvadavimas iš nuodėmės ir mirties yra įmanomas dėl Jėzaus Kristaus išperkamosios aukos (Mato 20:28; Apaštalų darbų 4:12). Kad galėtų pasinaudoti šios aukos teikiama nauda, žmonės turi ne tik tikėti Jėzų, bet ir pakeisti savo gyvenimą bei pasikrikštyti (Mato 28:19, 20; Jono 3:16; Apaštalų darbų 3:19, 20). Kad asmens tikėjimas gyvas, rodo jo darbai (Jokūbo 2:24, 26). Vis dėlto išgelbėjimo užsitarnauti neįmanoma – ar žmogus bus išgelbėtas, priklauso nuo Dievo malonės (Galatams 2:16, 21).

6.   Dangus. Jehova, Jėzus Kristus ir ištikimi angelai gyvena dvasinėje srityje b (Psalmyno 103:19–21; Apaštalų darbų 7:55). 144 000 Dievo išrinktų žmonių bus prikelti gyventi danguje; kartu su Jėzumi jie bus Dievo Karalystės karaliai (Danieliaus 7:27; 2 Timotiejui 2:12; Apreiškimo 5:9, 10; 14:1, 3).

7.   Žemė. Dievas sukūrė žemę, kad ji per amžius būtų žmonijos namai (Psalmyno 104:5; 115:16; Mokytojo 1:4). Jam klusnius žmones Dievas apdovanos tobula sveikata ir nesibaigiančiu gyvenimu rojuje žemėje (Psalmyno 37:11, 34).

8.   Blogis ir kančios. Visos negerovės prasidėjo dėl vieno angelo maišto prieš Dievą (Jono 8:44). Šis angelas, vėliau pavadintas Šėtonu ir Velniu, įtikino pirmuosius žmones prie jo prisidėti. Maišto pasekmės Adomo ir Ievos palikuonims buvo pražūtingos (Pradžios 3:1–6; Romiečiams 5:12). Kad būtų atsakyta į Šėtono mestus kaltinimus, Dievas leidžia egzistuoti blogiui ir kančioms – bet tik laikinai.

9.   Mirtis. Po mirties žmonės nustoja egzistuoti (Psalmyno 146:4; Mokytojo 9:5, 10). Niekas nesikankina ugniniame pragare.

    Milijardus mirusių žmonių Dievas prikels vėl gyventi (Apaštalų darbų 24:15). Tačiau prikelti žmonės, kurie nenorės paklusti Dievui, pražus amžiams be vilties vėl grįžti į gyvenimą (Apreiškimo 20:14, 15).

10.   Šeima. Dievas yra nustatęs, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga ir kad tik svetimavimas yra pateisinama skyrybų priežastis (Mato 19:4–9). Taip pat esame įsitikinę, jog Biblijoje užrašyti patarimai padeda šeimoms būti laimingoms (Efeziečiams 5:22–6:1).

11.   Dievo garbinimas. Nesimeldžiame prieš kryžių nei jokius kitus atvaizdus (Pakartoto Įstatymo 4:15–19; 1 Jono 5:21). Dievą garbiname ir šlovę jam teikiame įvairiai, pavyzdžiui:

    •   meldžiamės (Filipiečiams 4:6);

    •   skaitome ir tyrinėjame Bibliją (Psalmyno 1:1–3);

    •   tai, ką Biblijoje perskaitome, apmąstome (Psalmyno 77:13 [77:12]);

    •   drauge renkamės melstis, studijuoti Biblijos, giedoti giesmių, stiprinti vienas kito tikėjimo bei pasidrąsinti (Kolosiečiams 3:16; Hebrajams 10:23–25);

    •   skelbiame „gerąją naujieną apie karalystę“ (Mato 24:14);

    •   padedame stokojantiems (Jokūbo 2:14–17);

    •   statome bei prižiūrime Karalystės sales ir kitus pastatus, naudojamus pasaulinei Biblijos mokymo veiklai vykdyti (Psalmyno 127:1);

    •   padedame nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių (Apaštalų darbų 11:27–30).

12.   Mūsų organizacija. Esame susiskirstę į bendruomenes, kurių kiekvieną prižiūri vyresniųjų taryba. Vyresnieji nesudaro dvasininkų luomo ir atlyginimo negauna (Mato 10:8; 23:8). Sueigose nedarome jokių rinkliavų, iš narių neprašome dešimtinės (2 Korintiečiams 9:7). Visa mūsų veikla remiama anoniminėmis aukomis.

     Pasaulinei veiklai vadovauja iš ilgamečių narių sudaryta Vadovaujančioji taryba, dirbanti centrinėje Jehovos liudytojų būstinėje (Mato 24:45).

13.   Mūsų vienybė. Visus mūsų organizacijos narius vienija tokie patys įsitikinimai (1 Korintiečiams 1:10). Mūsų neskaldo socialiniai, tautiniai, rasiniai ar luominiai skirtumai (Apaštalų darbų 10:34, 35; Jokūbo 2:4). Bet tokia vienybė nevaržo mūsų asmeninės pasirinkimo laisvės. Kiekvienas liudytojas sprendimus priima vadovaudamasis savo sąžine, išlavinta pagal Biblijos principus (Romiečiams 14:1–4; Hebrajams 5:14).

14.   Mūsų elgesys. Savo darbais stengiamės rodyti nesavanaudišką meilę (Jono 13:34, 35). Susilaikome nuo veiksmų, kurie Dievui nepatinka, pavyzdžiui, paisome draudimo vartoti kraują, todėl nepriimame kraujo perpylimo (Apaštalų darbų 15:28, 29; Galatams 5:19–21). Esame taikingi, nedalyvaujame karuose (Mato 5:9; Izaijo 2:4). Gerbiame šalies, kurioje gyvename, valdžią ir paklūstame jos įstatymams, jei tik jie neprieštarauja Dievo duotiems įsakymams (Mato 22:21; Apaštalų darbų 5:29).

15.   Mūsų santykiai su kitais žmonėmis. Jėzus įsakė: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“ Bet kalbėjo ir kad krikščionys „nepriklauso pasauliui“ (Mato 22:39; Jono 17:16). Taigi mes stengiamės daryti gera visiems, tačiau tvirtai laikomės neutralumo politiniais klausimais ir nepalaikome ryšių su kitomis religijomis (Galatams 6:10; 2 Korintiečiams 6:14). Tačiau kitų pasirinkimą dėl šitų dalykų gerbiame (Romiečiams 14:12).

 Jei norite daugiau sužinoti apie mūsų įsitikinimus, informacijos ieškokite šioje interneto svetainėje, susisiekite su kuriuo nors iš mūsų filialų, apsilankykite artimiausioje Karalystės salėje arba pasikalbėkite su vietiniais Jehovos liudytojais.