Mato 20:1–34
20 Mat su dangaus Karalyste yra kaip su šeimininku, kuris ankstų rytą išėjo pasisamdyti darbininkų į savo vynuogyną.+
2 Sutaręs su darbininkais po denarą* už dieną, nusiuntė juos į vynuogyną.
3 Apie trečią valandą* jis vėl išėjo ir pamatė turgavietėje kitus, stovinčius be darbo.
4 Jis pasakė jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną, ir aš sumokėsiu, kiek pridera.’
5 Taigi tie nuėjo. Apie šeštą* ir apie devintą valandą* šeimininkas vėl išėjo ir padarė tą patį.
6 Galiausiai, išėjęs apie vienuoliktą valandą*, rado dar kitus stoviniuojančius ir tarė jiems: ‘Kodėl stovite čia visą dieną be darbo?’
7 Tie atsakė jam: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė.’ Jis tarė: ‘Jūs irgi eikite į vynuogyną.’
8 Atėjus vakarui vynuogyno šeimininkas savo ūkvedžiui pasakė: ‘Pakviesk darbininkus ir sumokėk jiems atlyginimą.+ Pradėk nuo paskutinių ir baik pirmaisiais.’
9 Tie, kurie buvo pasamdyti vienuoliktą valandą, atėję gavo kiekvienas po denarą.
10 Todėl pirmieji manė gausią daugiau, bet irgi gavo po denarą.
11 Jį gavę, darbininkai ėmė skųstis šeimininkui
12 sakydami: ‘Šituos paskutinius, kurie tedirbo valandą, tu prilyginai mums, o mes juk nešėme dienos naštą ir kentėme kaitrą!’
13 Bet jis vienam iš jų atsakė: ‘Drauguži, aš tavęs neskriaudžiu. Argi ne už denarą sutikai man dirbti?+
14 Imk, kas tavo, ir keliauk. Šitam paskutiniam noriu duoti tiek pat, kiek ir tau.
15 Argi neturiu teisės savo nuožiūra tvarkytis su tuo, kas mano? O gal pavydi*, kad aš jiems geras*?’+
16 Taigi paskutiniai bus pirmi, o pirmi – paskutiniai.“+
17 Kildamas keliu į Jeruzalę, Jėzus pasivadino savo dvylika mokinių į šalį ir pasakė jiems:+
18 „Štai mes kylame į Jeruzalę, kur Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams ir Raštų aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti+
19 ir perduos svetimtaučiams. Šie iš jo tyčiosis, nuplaks ir pakabins ant stulpo,+ bet trečią dieną jis bus prikeltas.“+
20 Tada prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnų motina+ su sūnumis ir norėdama kažko paprašyti nusilenkė jam.+
21 Jis paklausė: „Ko nori?“ Moteris paprašė: „Tark žodį, kad šiuodu mano sūnūs tavo Karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas – kairėje.“+
22 Jėzus atsakė: „Jūs nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“+ Šie tarė: „Galime.“
23 Jis pasakė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite,+ bet ne aš sprendžiu, kam sėdėti mano dešinėje ir kairėje. Ten sėdės tie, kuriems mano Tėvo paskirta.“+
24 Tai išgirdę kiti dešimt tais dviem broliais pasipiktino.+
25 Tada Jėzus pasikvietė mokinius ir tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai savo žmonėms viešpatauja ir didžiūnai laiko juos savo valdžioje.+
26 Tarp jūsų taip neturi būti.+ Kas norėtų tapti didis tarp jūsų, tebūna jūsų tarnas,+
27 ir kas norėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūna jūsų vergas.+
28 Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, o pats tarnauti+ ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“+
29 Jiems išeinant iš Jericho, Jėzui iš paskos sekė didelė minia.
30 Ir štai pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę, kad Jėzus eina pro šalį, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pagailėk mūsų!“+
31 Žmonės liepė jiems nutilti, bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pagailėk mūsų!“
32 Jėzus sustojo ir pasikvietęs juos paklausė: „Ką norite, kad dėl jūsų padaryčiau?“
33 Šie atsakė: „Viešpatie, teatsiveria mums akys.“
34 Gailesčio apimtas, Jėzus palietė jiems akis.+ Jie iš karto praregėjo ir nusekė paskui jį.
Išnašos
^ Žr. priedą B14.
^ Mūsų laiku – apie devintą valandą ryto.
^ Mūsų laiku – apie dvyliktą valandą dienos.
^ Mūsų laiku – apie trečią valandą dienos.
^ Mūsų laiku – apie penktą valandą vakaro.
^ Arba „šnairuoji“. Pažod. „tavo akis pikta“, „tavo akis nedora“.
^ Arba „dosnus“.
