Mokytojo 9:1–18

  • Visų laukia toks pat galas (1–3)

  • Džiaukis gyvenimu, kol esi gyvas (4–12)

    • Mirusieji nieko nesuvokia (5)

    • Kape nebus jokių darbų (10)

    • Nelaimės metas ir atsitiktinumas (11)

  • Išmintį vertina ne visi (13–18)

9  Taigi aš viską širdyje persvarsčiau ir supratau, kad išmintingieji ir teisieji, taip pat jų darbai yra Dievo rankose.+ Žmonės nežino, kaip buvo su meile ir neapykanta iki jų.  Visų laukia toks pat galas+ – tiek teisių, tiek nedorų,+ tiek gerų ir tyrų, tiek netyrų, tiek aukojančių, tiek neaukojančių. Geram bus taip pat kaip nusidėjėliui, ir prisiekinėjančiam – kaip tam, kuris nelinkęs prisiekinėti.  Štai kokį apgailėtiną dalyką mačiau po saule: kadangi visų žmonių laukia toks pat galas,+ jų širdys prisipildo blogio. Visą gyvenimą jų širdis valdo beprotybė, o tada jie miršta*.  Žmogus turi vilčių tol, kol yra tarp gyvųjų; gyvas šuo geriau negu negyvas liūtas.+  Gyvieji suvokia, kad turės mirti,+ o mirusieji nieko nesuvokia.+ Jie nebegauna jokio atlygio*, net jų atminimo nelieka.+  Jų meilė, neapykanta, pavydas jau pradingę. Jie nebedalyvauja tame, kas vyksta po saule.+  Tad eik ir valgyk duoną su džiaugsmu, gerk vyną smagia širdimi,+ juk Dievas yra patenkintas tavo darbais.+  Tegul tavo drabužiai visada būna balti*, savo galvai negailėk aliejaus.+  Džiaukis gyvenimu su savo mylima žmona+ per visas savo tuščio gyvenimo dienas, kurias Dievas tau davė po saule, – per visas savo tuštybės dienas, nes tokia yra tavo dalia, tavo atlygis už visą vargą, kurį vargsti po saule.+ 10  Ko tik tavo ranka imasi, daryk visomis jėgomis, nes kape*, kurio link eini, nebus jokių darbų, jokių sumanymų, jokių žinių ir jokios išminties.+ 11  Pastebėjau po saule ir tai, kad greitieji ne visada laimi lenktynes, stipruoliai ne visada nugali mūšyje,+ išmintingieji ne visada turi maisto, protingieji ne visada susikrauna turto+ ir išmanantiems ne visada sekasi,+ – visus užklumpa nelaimės metas ir atsitiktinumas. 12  Žmogus savojo meto nežino.+ Kaip žuvį pagauna nelemtas tinklas, kaip paukštis įkliūva į kilpą, taip ir žmonių sūnūs netikėtai įpuola į nelaimės pinkles. 13  Matydamas, kas po saule vyksta, supratau apie išmintį dar kai ką, kas mane labai nustebino. 14  Buvo vienas miestas, žmonių jame gyveno nedaug. Atžygiavo galingas karalius, apsupo jį ir apsiautė dideliais apgulos įtvirtinimais. 15  Vienas to miesto gyventojas – neturtingas, bet išmintingas žmogus, – savo išmintimi miestą išgelbėjo. Vis dėlto žmonės tą neturtėlį netrukus pamiršo.+ 16  Tada sau tariau: „Išmintis geriau už galią.+ Deja, beturčio išminties žmonės nevertina, jo žodžių nelinkę paisyti.“+ 17  Geriau paklausyti ramių išminčiaus žodžių negu kvailių valdovo rėkavimų. 18  Išmintis geriau už karo ginklus, tačiau vienas nusidėjėlis gali sunaikinti daug gera.+

Išnašos

Pažod. „o tada – pas mirusiuosius“.
Arba „užmokesčio“.
T. y. šviesūs, kokius vilki gerai nusiteikęs žmogus.
Arba „Šeole“. Žr. žodynėlį.