Mato 10:1–42

  • Dvylikos apaštalų vardai (1–4)

  • Pamokymai dėl tarnystės (5–15)

  • Mokiniai bus persekiojami (16–25)

  • Reikia bijoti Dievo, ne žmonių (26–31)

  • „Atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo“ (32–39)

  • Kas priima Jėzaus mokinius, nepraras atlygio (40–42)

10  Pasišaukęs savo dvylika mokinių, Jėzus suteikė jiems galią išvaryti netyrąsias dvasias+ ir gydyti visokias ligas ir negales.  Štai dvylikos apaštalų vardai:+ pirmiausia Simonas, vadinamas Petru,+ toliau – jo brolis Andriejus,+ Zebediejaus sūnus Jokūbas ir jo brolis Jonas,+  Pilypas ir Baltramiejus,+ Tomas+ ir mokesčių rinkėjas Matas,+ Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Tadas,  Simonas Kananietis* ir Judas Iskarijotas (tasai vėliau Jėzų išdavė).+  Jėzus išsiuntė šiuos dvylika vyrų pas žmones ir davė jiems tokius nurodymus:+ „Neikite pas kitataučius ir neužsukite į jokį samariečių miestą.+  Verčiau eikite pas prapuolusias Izraelio namų avis.+  Keliaudami skelbkite: ‘Dangaus Karalystė yra priartėjusi.’+  Gydykite sergančius,+ prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite.  Nesidėkite į juosmens kišenes nei aukso, nei sidabro, nei variokų,+ 10  neimkite nei kelionmaišio, nei antros palaidinės,* nei sandalų, nei lazdos,+ nes darbininkas nusipelno atlygio*.+ 11  Atėję į kokį miestą ar kaimą, susiieškokite žmogų, vertą jūsų žinios, ir pasilikite, kol išvyksite.+ 12  Užėję į namus, pasveikinkite juos. 13  Jeigu namai bus verti ramybės, kurios jiems linkite, tegu ji apsigyvena juose,+ o jeigu namai nebus jos verti, tegu ji grįžta pas jus. 14  Jeigu kas jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių nesiklausytų, išeidami iš tų namų ar to miesto nusikratykite ir dulkes nuo kojų.+ 15  Iš tiesų sakau jums: Teismo dieną lengviau bus Sodomos ir Gomoros žemei+ negu tam miestui. 16  Štai siunčiu jus tarsi avis tarp vilkų, todėl būkite gudrūs* kaip gyvatės, bet neklastingi kaip balandžiai.+ 17  Sergėkitės žmonių, nes jie įdavinės jus teismams+ ir plaks+ sinagogose.+ 18  Dėl manęs jus vedžios pas valdytojus ir karalius,+ kad būtų paliudyta jiems ir tautoms.+ 19  Tačiau kai jus įduos, nepradėkite nerimauti dėl to, ką ir kaip reikės kalbėti. Tą valandą jums bus duota, ką kalbėti,+ 20  nes ne tiek jūs kalbėsite, kiek jūsų Tėvo dvasia kalbės per jus.+ 21  Brolis atiduos mirčiai brolį, tėvas – savo vaiką, vaikai sukils prieš gimdytojus ir atiduos juos mirčiai.+ 22  Dėl mano vardo visi jūsų nekęs,+ tačiau kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.+ 23  Kai jus persekios viename mieste, bėkite į kitą.+ Iš tiesų sakau jums: nespėsite apeiti visų Izraelio miestų, iki ateis Žmogaus Sūnus. 24  Mokinys nėra viršesnis už mokytoją ir vergas – už šeimininką.+ 25  Mokiniui pakanka tapti tokiam kaip jo mokytojas, o vergui – kaip jo šeimininkas.+ Jeigu šeimynos galvą vadino Belzebulu*,+ argi ne juo labiau taip vadins ir visą šeimyną? 26  Todėl nebijokite jų. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko slapta, kas netaps žinoma.+ 27  Ką jums kalbu tamsoje, sakykite šviesoje, ir kas jums šnibždama, skelbkite nuo stogų.+ 28  Ir nebijokite tų, kurie gali nužudyti kūną, bet negali pražudyti gyvybės*.+ Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir kūną, ir gyvybę Gehenoje*.+ 29  Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką*? Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekris žemėn be jūsų Tėvo žinios.+ 30  O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti. 31  Taigi nebijokite – jūs vertingesni už daugybę žvirblių.+ 32  Todėl kas tik pripažins mane žmonių akivaizdoje,+ tą ir aš pripažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.+ 33  O to, kuris išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, ir aš išsižadėsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje.+ 34  Nemanykite, kad atėjau nešti žemei ramybės*. Atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo.+ 35  Atėjau supriešinti sūnaus su tėvu, dukters su motina ir marčios su anyta.+ 36  Žmogui jo namiškiai taps priešais. 37  Kas prie tėvo ar motinos prisirišęs labiau negu prie manęs, tas nevertas manęs. Ir kas prie sūnaus ar dukters prisirišęs labiau negu prie manęs, tas nevertas manęs.+ 38  Ir kas neima savo kančių stulpo* ir neseka manimi, tas nevertas manęs.+ 39  Kas gelbėja savo gyvybę*, tas ją praras, o kas dėl manęs savo gyvybę* praranda, tas ją išgelbės.+ 40  Kas priima jus, tas mane priima, o kas priima mane, priima ir tą, kuris mane siuntė.+ 41  Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo atlygį,+ ir kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo atlygį. 42  Ir kas vienam iš šitų mažutėlių paduos bent taurę šalto vandens dėl to, kad jis yra mano mokinys, tas – iš tiesų sakau jums – nepraras savo atlygio.“+

Išnašos

Išvertus tikriausiai reiškia „uolusis“.
Pažod. „valgio“.
Pažod. „nei dviejų palaidinių“.
Arba „atsargūs“, „apdairūs“.
T. y. negali atimti galimybės vėl gyventi ateityje.
Pažod. „už asą“. Žr. priedą B14.
Arba „taikos“.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.