Apreiškimas 4:1–11
4 Paskui štai danguje išvydau atviras duris. Ir išgirdau pirmąjį balsą, gaudžiantį tarsi trimitas ir sakantį man: „Užženk čia ir aš parodysiu tau, kas turi įvykti.“
2 Mane iš karto užvaldė dvasia, ir danguje pamačiau sostą. Tas, kuris soste sėdėjo,+
3 atrodė kaip jaspio akmuo+ ir kaip sardis*; sostą juosė panaši į smaragdą vaivorykštė.+
4 Aplink tą sostą buvo dvidešimt keturi kiti sostai ir juose sėdėjo dvidešimt keturi vyresnieji,+ apsirengę baltais drabužiais, su aukso vainikais ant galvų.
5 Iš sosto žaibavo,+ aidėjo balsai ir griaustiniai,+ o priešais jį liepsnojo septyni deglai, tai yra septynios Dievo dvasios.+
6 Dar priešais sostą buvo tarsi kokia stiklo jūra,+ panaši į krištolą.
Viduryje, kur buvo sostas, ir aplink sostą regėjau keturias būtybes,+ pilnas akių iš priekio ir iš nugaros.
7 Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą,+ antroji – į veršį,+ trečiosios+ veidas atrodė tarsi žmogaus, o ketvirtoji+ priminė skrendantį erelį.+
8 Kiekviena iš tų keturių būtybių turėjo po šešis sparnus, kurie aplinkui ir iš vidinės pusės buvo pilni akių.+ Būtybės dieną naktį be atvangos sakė: „Šventas, šventas, šventas yra Dievas Jehova,+ Visagalis! Jis buvo, jis yra ir jis ateina.“+
9 Ir kaskart, kai tos būtybės išreikšdavo šlovę, pagarbą ir padėką Sėdinčiajam soste, Gyvajam per amžių amžius,+
10 dvidešimt keturi vyresnieji+ parpuldavo priešais Sėdintįjį soste, Gyvąjį per amžių amžius, pagarbindavo jį ir mesdavo savo vainikus priešais sostą sakydami:
11 „Jehova, mūsų Dieve, tau priklauso šlovė,+ pagarba ir galybė,+ nes tu visa sukūrei+ – tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta!“
Išnašos
^ Raudonos spalvos brangakmenis.
