Hebrajams 5:1–14
5 Kiekvienas vyriausiasis kunigas, išrinktas iš žmonių, yra paskiriamas į Dievo tarnybą,+ kad žmonių labui aukotų dovanas ir aukas už nuodėmes.+
2 Jis gali atjausti tuos, kurie dėl savo neišmanymo nusideda, nes ir pats turi silpnybių.
3 Kadangi turi silpnybių, jis privalo aukoti ne tik už tautos, bet ir už savo nuodėmes.+
4 Žmogus pats negali paskirti savęs vyriausiuoju kunigu – tą garbę jam gali suteikti tik Dievas, kaip kad suteikė Aaronui.+
5 Taip ir Kristus ne pats suteikė sau garbę+ tapti vyriausiuoju kunigu – ją suteikė tas, kuris jam pasakė: „Tu man esi sūnus, nuo šiandien būsiu tavo tėvas.“+
6 Kitur jis dar sako: „Tu būsi kunigas per amžius kaip Melchizedekas.“+
7 Kai gyveno žemėje, Kristus garsiai šaukdamas liejo ašaras ir siuntė karštas maldas ir prašymus+ tam, kuris galėjo išgelbėti jį nuo mirties, ir dėl savo dievobaimingumo buvo išklausytas.
8 Nors buvo Dievo Sūnus, per kentėjimus mokėsi klusnumo+
9 ir buvo ištobulintas.+ Jo dėka visi, kurie jam paklūsta, gali būti amžiams išgelbėti,+
10 nes Dievas jį paskyrė vyriausiuoju kunigu, tokiu kaip Melchizedekas.+
11 Daug ką galėtume apie Kristų kalbėti, bet sunku viską paaiškinti, nes nenorite klausytis.
12 Nors jau turėtumėte būti mokytojai, jums patiems vėl reikia mokytojo, kad pamokytų Dievo apreikštojo žodžio pradmenų, visko nuo pradžių.+ Jūs pasidarėte tokie, kuriems reikia pieno, o ne kieto maisto.
13 Kas maitinasi pienu, tas neišmano teisumo žodžio, nes yra mažas vaikas.+
14 Kietas maistas skirtas subrendusiems – tiems, kurie lavina įžvalgą ir, ją išlavinę, sugeba atskirti gera nuo blogo.
