Romiečiams 5:1–21

  • Sutaikymas su Dievu Kristaus dėka (1–11)

  • Per Adomą – mirtis, per Kristų – gyvenimas (12–21)

    • Nuodėmė ir mirtis prasiskverbė į visus (12)

    • Vienas išteisinamasis darbas (18)

5  Taigi, dėl tikėjimo būdami pripažinti teisiais,+ puoselėkime* taiką su Dievu – tokią galimybę turime mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dėka.+  Dėl to, kad Kristumi tikime, gavome galimybę susilaukti malonės. Ją dabar ir patiriame.+ Tad džiaukimės* Dievo šlovės viltimi.  Ir ne vien tuo. Džiaukimės* sunkumais,+ žinodami, kad sunkumai ugdo ištvermę,+  ištvermė pelno Dievo palankumą,+ Dievo palankumas suteikia viltį,+  o viltis nenuvilia.+ Mat Dievas savo šventąja dvasia, kurią mums yra suteikęs,+ pripildė mūsų širdis savo meilės.  Kai tebebuvome nusidėjėliai*,+ Kristus atėjus metui numirė už mus, bedievius.  Vargu ar kas numirtų už teisųjį, nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį.  O Dievas parodė mums savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, nusidėjėlius.+  O jeigu dėl jo kraujo esame pripažinti teisiais,+ tai neabejojame, kad jo dėka būsime išgelbėti nuo rūstybės.+ 10  Juk jeigu jo Sūnaus mirtis sutaikė mus su Dievu, kai buvome priešai,+ tai galime neabejoti, kad dėl jo gyvybės būsime išgelbėti, kai jau esame sutaikyti. 11  Maža to, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus dėka džiaugiamės bendryste su Dievu, nes Kristus mus su juo sutaikė.+ 12  Todėl, kaip per vieną žmogų į pasaulį atėjo nuodėmė ir per nuodėmę – mirtis,+ taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, mat visi tapo nusidėjėliais+... 13  Juk nuodėmė buvo pasaulyje ir iki įstatymo, tik nesant įstatymo nuodėmė neįskaitoma.+ 14  Vis dėlto mirtis viešpatavo ir nuo Adomo iki Mozės, nors žmonės ir nebuvo padarę tokios nuodėmės, kaip Adomas, turintis panašumo į tą, kuris turėjo ateiti.+ 15  Bet kitaip nei su prasikaltimu yra su dovana. Jeigu vieno žmogaus prasikaltimas daugeliui užtraukė mirtį, tai kokia apsti daugeliui yra Dievo malonė ir dovana, gauta dėl vieno žmogaus,+ Jėzaus Kristaus, malonės!+ 16  Ir su dovana yra ne taip, kaip su vieno žmogaus nuodėme.+ Mat nuosprendis po vieno prasikaltimo buvo pasmerkimas,+ o dovana po daugelio prasikaltimų – teisumo pripažinimas.+ 17  Juk jeigu dėl vieno žmogaus, dėl vienintelio, nuodėmės+ įsiviešpatavo mirtis, juo labiau dėl vieno, Jėzaus Kristaus, gavę gyvenimą viešpataus+ tie, kuriems su kaupu išliejama malonė ir teisumo dovana!+ 18  Taigi, kaip dėl vieno prasikaltimo visiems žmonėms buvo užtrauktas pasmerkimas,+ taip dėl vieno išteisinamojo darbo visi žmonės+ bus pripažinti teisiais ir gaus gyvenimą.+ 19  Kaip dėl vieno žmogaus neklusnumo daugelis tapo nusidėjėliais,+ taip ir dėl vieno klusnumo daugelis taps teisūs.+ 20  Įstatymas buvo duotas, kad prasikaltimų pagausėtų.+ O kai nuodėmių pagausėjo, dar apsčiau buvo išlieta malonė. 21  Kokiam tikslui? Kad kaip viešpatavo nuodėmė ir mirtis,+ taip viešpatautų ir malonė – viešpatautų dėl teisumo, kuris Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties, dėka veda į amžiną gyvenimą.+

Išnašos

Arba galbūt „turime“.
Arba galbūt „džiaugiamės“.
Arba galbūt „Džiaugiamės“.
Pažod. „silpni“.