Išėjimo 32:1–35

  • Aukso veršis (1–35)

    • Mozė girdi ūžaujančių žmonių balsus (17, 18)

    • Mozė sudaužo Įstatymo plokštes (19)

    • Jehovai ištikimi levitai (26–29)

32  Nesulaukdami Mozės sugrįžtant nuo kalno,+ žmonės susibūrė aplink Aaroną ir reikalavo: „Padaryk mums dievą, kad eitų pirma mūsų,+ nes nežinia, kas atsitiko tam Mozei, tam vyrui, kuris išvedė mus iš Egipto krašto.“  Aaronas jiems tarė: „Liepkite savo žmonoms, sūnums ir dukterims išsiverti auskarus+ iš ausų ir atneškite juos man.“  Taigi žmonės išsiėmė iš ausų auskarus ir sunešė juos Aaronui.  Surinkęs iš jų auksą, Aaronas padarė* ir iškalstė veršio statulą.+ Žmonės ėmė šaukti: „Štai tavo Dievas, Izraeli! Tai jis išvedė tave iš Egipto krašto!“+  Tai matydamas, Aaronas priešais veršį pastatė aukurą ir sušuko: „Rytoj bus šventė Jehovos garbei!“  Taigi žmonės anksti rytą atsikėlė ir aukojo ant to aukuro deginamąsias aukas ir bendrystės atnašas. Paskui susėdę valgė ir gėrė, o tada pakilo linksmintis.+  Jehova Mozei paliepė: „Greičiau leiskis žemyn, nes tauta, kurią išvedei iš Egipto krašto, pasielgė nedorai.+  Jie netruko išklysti iš kelio, kuriuo liepiau eiti.+ Pasidirbę* veršio statulą, lenkiasi jai, aukoja aukas ir sako: ‘Štai tavo Dievas, Izraeli. Tai jis išvedė tave iš Egipto krašto.’“  Jehova Mozei toliau sakė: „Matau, kad tai kietasprandė tauta.+ 10  Todėl pasitrauk, leisk man išlieti savo rūstybę ir juos sunaikinti. Tada iš tavęs iškildinsiu didžią tautą.“+ 11  Tačiau Mozė maldavo Jehovą, savo Dievą:+ „Ak, Jehova, kodėl gi turėtum išlieti rūstybę ant savo tautos, kurią didžia galia ir galinga ranka išvedei iš Egipto krašto?+ 12  Kodėl gi egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Pikta norėdamas jis juos išvedė, – kad padarytų jiems galą kalnuose, nušluotų nuo žemės paviršiaus’?+ Sulaikyk savo įniršio liepsną. Meldžiu tavęs, persigalvok ir nesiųsk nelaimės savo tautai. 13  Prisimink savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems pačiu savimi tu prisiekei: ‘Aš padarysiu, kad tavo palikuonių bus tiek, kiek žvaigždžių danguje,+ ir atiduosiu tau visą šią žemę, nes paskyriau ją tavo palikuoniams, kad paveldėtų kaip amžiną nuosavybę.’“+ 14  Taigi Jehova persigalvojo ir nesiuntė nelaimės, kurią ketino užtraukti savo tautai.+ 15  Tada Mozė apsigręžė ir leidosi nuo kalno žemyn nešinas dviem Įstatymo plokštėmis.+ Plokštės buvo prirašytos iš abiejų pusių – iš vienos ir iš kitos. 16  Jos buvo paties Dievo padarytos ir žodžiai jose buvo išraižyti paties Dievo ranka.+ 17  Išgirdęs žmonių šūkavimus ir visą aną triukšmą Jozuė tarė Mozei: „Stovykloje kovos šauksmai girdisi!“ 18  Bet Mozė atsakė: „Tai ne pergalės šūksniaiir ne pralaimėjusiųjų dejonės. Aš ten ūžaujančių balsus girdžiu.“ 19  Kai prisiartinęs prie stovyklos išvydo veršį+ ir šokančius žmones, Mozė užsidegė pykčiu. Jis metė plokštes žemėn, kalno papėdėje jas sudaužė.+ 20  Čiupęs jų padarytąjį veršį, sudegino jį ir sutrynė į dulkes.+ Išbarstęs jas ant vandens, liepė izraelitams jį gerti.+ 21  Mozė klausė Aarono: „Ką tau šie žmonės padarė, kad užtraukei jiems tokią sunkią nuodėmę?“ 22  Aaronas atsakė: „Nepyk, mano viešpatie. Juk tu žinai, kad ši tauta linkusi į pikta.+ 23  Jie man sakė: ‘Padaryk mums dievą, kad eitų pirma mūsų, nes nežinia, kas atsitiko tam Mozei, tam vyrui, kuris išvedė mus iš Egipto krašto.’+ 24  Tai aš jiems ir sakiau: ‘Kas turi kokio aukso, tenusiima ir teatneša man.’ Įmečiau tą auksą į ugnį ir išėjo veršis.“ 25  Matydamas, kad žmonės pasidarė nesuvaldomi ir kad Aaronas jiems nuolaidžiavo ir leido apsijuokti priešininkų akivaizdoje, 26  Mozė atsistojo prie įėjimo* į stovyklą ir sušuko: „Kas iš jūsų Jehovos pusėje?! Ateikite prie manęs!“+ Aplink Mozę susibūrė visi levitai. 27  Mozė jiems tarė: „Štai ką sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Teprisijuosia vyrai kalavijus ir tepereina visą stovyklą nuo vieno galo iki kito*, žudydami savo brolį, kaimyną ir bičiulį.’“+ 28  Levitai padarė, kaip Mozė liepė, ir tą dieną žuvo apie 3000 žmonių. 29  Mozė jiems sakė: „Šiandien paskirkite save Jehovai, nes pakėlėte ranką prieš savo pačių sūnus ir brolius;+ šiandien jis jus palaimins.“+ 30  Kitą dieną Mozė sakė žmonėms: „Labai sunkiai nusidėjote, taigi dabar eisiu pas Jehovą – gal pavyks jį permaldauti, kad jūsų nebaustų.“+ 31  Mozė sugrįžo pas Jehovą ir tarė: „Tie žmonės išties sunkiai nusidėjo! Pasidirbo sau auksinį dievą!+ 32  Jei tik gali, atleisk jiems šią nuodėmę.+ O jei ne, tai ištrink mane iš savo knygos, į kurią esi įrašęs.“+ 33  Bet Jehova jam atsakė: „Tą, kuris man nusidėjo, – tik tą ištrinsiu iš savo knygos. 34  O dabar eik ir toliau vesk žmones į vietą, kurią tau esu nurodęs. Pirma tavęs eis mano angelas.+ Atėjus atsiskaitymo dienai, aš nubausiu juos už jų nuodėmę.“ 35  Tada Jehova baudė tautą už veršį, kurį Aaronas jų prašomas jiems padirbo.

Išnašos

Arba „išliejo“.
Arba „Nusilieję“.
Pažod. „vartų“.
Pažod. „nuo vartų iki vartų“.