Mato 19:1–30

  • Santuoka ir skyrybos (1–9)

  • Vienystės dovana (10–12)

  • Jėzus laimina vaikus (13–15)

  • Jaunas turtuolis (16–24)

  • Ką gali tekti paaukoti dėl Karalystės (25–30)

19  Baigęs tai kalbėti, Jėzus iškeliavo iš Galilėjos, persikėlė per Jordaną ir atėjo prie Judėjos paribio.+  Jam iš paskos atsekė didelės minios žmonių, ir jis juos tenai gydė.  Prie jo priėjo fariziejai ir norėdami jį išmėginti paklausė: „Ar leistina vyrui išsiskirti su žmona dėl bet kokios priežasties?“+  Jis atsakė: „Ar neskaitėte, kad tas, kuris iš pradžių žmones sukūrė – sukūrė vyrą ir moterį,+ –  pasakė: ‘Todėl vyras paliks tėvą ir motiną, prisiriš prie žmonos, ir jiedu taps vienu kūnu’?+  Vadinasi, jie – nebe du, o vienas kūnas. Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“+  Tie paklausė: „O kodėl tada Mozė liepė duoti skyrybų raštą ir išsiskirti?“+  Jis atsakė jiems: „Tai dėl jūsų širdies kietumo Mozė leido jums skirtis su žmonomis,+ bet nuo pat pradžių buvo ne taip.+  Sakau jums: kas išsiskiria su žmona ne dėl ištvirkavimo* ir veda kitą, tas svetimauja.“+ 10  Mokiniai jam tarė: „Jeigu jau taip yra su vyru ir žmona, tai geriau išvis nevesti.“ 11  Jis pasakė jiems: „Taip gyventi gali ne visi – tik turintys dovaną.+ 12  Juk yra eunuchų*, kurie tokie gimė. Taip pat yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Bet yra ir eunuchų, kurie apsisprendė būti eunuchais dėl dangaus Karalystės. Kas gali taip gyventi, tegyvena.“+ 13  Tada žmonės atvedė pas jį vaikų, kad šis uždėtų ant jų rankas* ir pasimelstų. Mokiniai ant jų barėsi,+ 14  bet Jėzus pasakė: „Palikite vaikelius ramybėje ir netrukdykite jiems eiti pas mane, nes tokių yra dangaus Karalystė.“+ 15  Jėzus uždėjo ant jų rankas ir iš ten iškeliavo. 16  Ir štai vienas jaunas žmogus priėjęs prie jo paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad gaučiau amžiną gyvenimą?“+ 17  Jėzus tarė jam: „Kodėl apie tai, kas gera, klausi manęs? Vien tik Dievas yra geras*.+ O jeigu nori gauti gyvenimą, laikykis įsakymų.“+ 18  Šis paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk,+ nesvetimauk,+ nevok,+ neliudyk melagingai,+ 19  gerbk savo tėvą ir motiną,+ mylėk savo artimą kaip save patį.“+ 20  Jaunuolis jam tarė: „Viso to aš laikausi. Ko dar man trūksta?“ 21  Jėzus pasakė: „Jeigu nori būti tobulas, eik, parduok savo turtą ir išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje.+ Tada ateik ir sek paskui mane.“+ 22  Tai išgirdęs, jaunuolis nuliūdo ir pasišalino, nes turėjo daug nuosavybės.+ 23  O Jėzus savo mokiniams tarė: „Iš tiesų sakau jums, kad turtingam žmogui bus sunku įeiti į dangaus Karalystę.+ 24  Ir dar sakau: lengviau jau kupranugariui pralįsti pro adatos skylutę negu turtingam žmogui patekti į Dievo Karalystę.“+ 25  Tai išgirdę mokiniai labai nustebo ir sakė: „Kas gi tuomet gali būti išgelbėtas?“+ 26  Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai neįmanoma, bet Dievui viskas įmanoma.“+ 27  Tada atsiliepė Petras: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Tad ką už tai gausime?“+ 28  Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų sakau jums: jūs sekėte manimi, todėl per atkūrimą, kai Žmogaus Sūnus atsisės savo šlovingame soste, sėdėsite dvylikoje sostų ir teisite dvylika Izraelio giminių.+ 29  Ir kiekvienas, kuris dėl mano vardo paliko ar namus, ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar vaikus, ar laukus, gaus šimtąkart daugiau ir paveldės amžiną gyvenimą.+ 30  Tačiau daugelis pirmų bus paskutiniai, o paskutinių – pirmi.+

Išnašos

Gr. porneia. Žr. žodynėlyje „ištvirkavimas“.
T. y. palaimintų juos.
T. y. tik Dievas nustato, kas yra gera.