„Juk Dievas iš tikrųjų nedaro, kas nedora“ (Jobo 34:12).

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Yra galvojančių, kad viskas Žemėje vyksta pagal Dievo valią. Taigi jie tiki, jog ir kančias sukelia Dievas. Pavyzdžiui, kai ištinka stichinė nelaimė, žmonės sako, kad taip Dievas baudžia už nuodėmes.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Biblijoje aiškiai rašoma, jog Dievas kančių nesukelia. Pavyzdžiui, joje teigiama, kad ištikus kokiai bėdai būtų klaidinga sakyti: „Esu Dievo mėginamas.“ Kodėl? Kadangi „tuo, kas bloga, Dievo neįmanoma mėginti ir jis pats nė vieno tuo nemėgina“ (Jokūbo 1:13). Kitaip tariant, Dievas niekada nesukelia nelaimių ar kančių. Tai būtų nedora! Juk žinome, kad Dievas „nedaro, kas nedora“ (Jobo 34:12).

Jeigu jis kančių nesukelia, tai kas tuomet dėl jų kaltas? Deja, dažnai nukenčiame dėl kitų netobulų žmonių (Mokytojo 8:9). Be to, pasitaiko ir nelaimingų atsitikimų, kai tiesiog atsiduriame netinkamu metu netinkamoje vietoje (Mokytojo 9:11). Taip pat reikėtų nepamiršti, kad Biblijoje rašoma ir apie „šio pasaulio valdovą“ Šėtoną. Tai jis atsakingas už žmonių kančias, nes „visas pasaulis yra piktojo valdžioje“ (Jono 12:31; 1 Jono 5:19). Būtent Šėtonas — ne Dievas — kaltas, kad mes kenčiame.

„Dėl visų jų nelaimių [Dievas] buvo nelaimingas“ (Izaijo 63:9).

KĄ SAKO ŽMONĖS?

Kai kurie mano, jog Dievas abejingas mūsų skausmui. Pavyzdžiui, vienas rašytojas pareiškė, jog Dievui „akivaizdžiai trūksta gailesčio, arba atjautos“. Šio rašytojo nuomone, jeigu Dievas ir egzistuoja, jis į mus žiūri „visiškai abejingai“.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Biblijoje ne tik nerašoma, jog Dievas negailestingas ar abejingas, bet ir mokoma, kad jam labai skaudu matyti mūsų vargus ir kad jis netrukus padarys tam galą. Štai trys paguodžiančios mintys iš Biblijos.

Dievas regi mūsų kančias. Nuo pat pirmųjų mūsų protėvių nė viena ašara nenukrito nepastebėta Jehovos, * kurio akys regi viską (Psalmyno 11:4; 56:9 [56:8, Brb]). Pavyzdžiui, kai senovės laikais sunkumai prislėgė jo garbintojus, Dievas kalbėjo: „Aš mačiau savo tautos vargus.“ Bet ar jam rūpėjo jų kančios? Be abejo, nes jis pasakė: „Gerai žinau, ką jie kenčia“ (Išėjimo 3:7). Daugelį žmonių paguodžia vien mintis, kad Dievas žino viską apie mūsų kančias, net apie tokias, apie kurias kiti gal nė nenutuokia arba iki galo nesupranta (Psalmyno 31:8 [31:7, Brb]; Patarlių 14:10).

Kai kenčiame, Dievas mus užjaučia. Jehova ne tik mato žmonių kančias — jam dėl to be galo skaudu. Pavyzdžiui, senovėje Dievas nuoširdžiai rūpindavosi savo garbintojais, kai šie patirdavo sunkumų. „Dėl visų jų nelaimių [Dievas] buvo nelaimingas“, — skaitome Biblijoje (Izaijo 63:9). Nors jis daug pranašesnis už žmones, labai užjaučia, kai kenčiame, — tarsi pats išgyventų mūsų skausmą. „Jehova yra kupinas užuojautos ir gailestingas“ (Jokūbo 5:11). Be to, jis padeda ištverti nelaimes ir vargus (Filipiečiams 4:12, 13).

Dievas pašalins visas žmonių kančias. Kaip rašoma Biblijoje, Dievas pasirūpins kiekvienu žmogumi Žemėje. Valdant dangiškajai Karalystei, gyvenimo sąlygos labai pasikeis į gera. Apie tą laikmetį Biblijoje rašoma: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo. Kas buvo anksčiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:4). O kaip bus su mirusiaisiais? Dievas juos prikels gyventi Žemėje, kad ir jie galėtų džiaugtis laimingu gyvenimu (Jono 5:28, 29). Tačiau ar nekankins skausmingi praeities kančių prisiminimai? Tikrai ne, nes Jehova žada: „To, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis“ (Izaijo 65:17). *