1, 2. a) Kas laukia Juozapo šeimos? b) Kokią žinią Juozapas turėjo pranešti žmonai?

JUOZAPAS užmeta asilui ant nugaros dar vieną nešulį. Vakaro žarai gęstant nužvelgia Betliejaus kaimelį ir švelniai patapšnoja gyvuliui per sprandą. Laukia ilga kelionė į Egiptą. Galvoje sukasi nerimastingos mintys. Svetimas kraštas, svetima kalba, svetimi papročiai. Kaip tenai jausis jo brangi šeima?

² Juozapui per sapną angelas perdavė žinią nuo Dievo: karalius Erodas nori nužudyti jų sūnų, tad reikia nedelsiant išvykti. (Perskaityk Mato 2:13, 14.) Pasakyti tokią blogą žinią Marijai buvo nelengva. Juk mamai net baisu pagalvoti, kad kažkas kėsinasi į jos mažą, bejėgį kūdikį. Ir pats Juozapas sukrėstas. Tačiau pora kliaujasi Dievu ir suskumba ruoštis kelionei.

3. Nupasakok, kaip įsivaizduoji rytą, kai Juozapo šeima išėjo iš Betliejaus. (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

³ Betliejaus gyventojai ramiai miega. Juozapo šeimyna išeina į nakties tylą ir patraukia pietų link. Brėkštant rytui Juozapas tikriausiai svarsto, kas jų laukia. Kaip apsaugoti saviškius nuo galingų priešiškų jėgų? Juk jis tik paprastas dailidė. Be to, ar įstengs svečiame krašte aprūpinti šeimą? Kaip jam seksis vykdyti nelengvą Jehovos patikėtą užduotį auginti ypatingą berniuką? Pažiūrėkime, kaip viskas klojosi. Juozapas — geras pavyzdys visiems, o ypač tiems, kas augina šeimą.

4, 5. a) Kaip pasikeitė Juozapo gyvenimas? b) Kokiais žodžiais angelas nuramino Juozapą?

⁴ Nusikelkime keliolika mėnesių atgal. Juozapas gyvena savo gimtajame mieste Nazarete. Jis susižadėjęs su Elio dukra  Marija, dora, dievobaiminga mergina. Ir štai netikėtai sužino, kad Marija nėščia! Nenorėdamas pasmerkti merginos viešai gėdai, Juozapas ketina su ja slapčia išsiskirti. * Bet sapne pasirodo Dievo angelas ir praneša, jog Marija tapo nėščia šventosios dvasios veikimu. Taip pat paaiškina, kad jai gims sūnus ir kad jis „išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. Angelas Juozapą padrąsina: „Nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos“ (Mt 1:18-21).

⁵ Juozapas, teisus žmogus, angelo paklauso ir padaro, kaip liepiamas. Jis nepabūgsta atsakingos užduoties — ryžtasi auginti ir auklėti paties Dievo sūnų. Išėjus imperatoriaus įsakui atlikti visuotinį gyventojų surašymą, jis su besilaukiančia žmona nukeliauja į Betliejų. Kūdikis ten ir gimsta.

6—8. a) Kokie įvykiai netrukus sudrumstė Juozapo ir jo šeimos gyvenimą? b) Kas byloja, kad „žvaigždė“ buvo Šėtono apgaulė? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

⁶ Į Nazaretą šeima nebegrįžta. Apsistoja Betliejuje, už keleto kilometrų nuo Jeruzalės. Gyvena vargingai, bet nebadauja — Juozapas sunkiu darbu įstengia savuosius aprūpinti. Netrukus šeima susiranda kuklų būstelį. Tačiau praėjus metams ar kiek daugiau nuo Jėzaus gimimo, šeimai iškyla didžiulis pavojus.

⁷ Iš rytų, greičiausiai iš tolimojo Babilono, atvyksta grupelė astrologų. Žinodami, kad jau turėjo gimti būsimasis žydų karalius, jie atseka paskui „jo žvaigždę“ iki Marijos ir Juozapo namų. Svečiai išreiškia vaikeliui pagarbą.

⁸ Tie astrologai tikriausiai net nenutuokia, kokią grėsmę užtraukė Jėzui. Mat „žvaigždė“, kurią jie regėjo, iš pradžių juos buvo nuvedusi į Jeruzalę. * Ten karaliui Erodui jie papasakojo, kad ieško vaiko, turinčio tapti žydų karaliumi. Tai išgirdęs valdovas užsidegė baisiu pavydu.

9—11. a) Kaip Jėzus buvo išgelbėtas nuo pražūties? b) Koks klaidingas kelionės į Egiptą paveikslas piešiamas apokrifuose?

⁹ Tačiau yra kur kas galingesnė jėga. Nei Erodas, nei pats Šėtonas negalės jos pergalėti. Jehova savo sūnų saugo. Atvykėliai dosniai šeimą apdovanojo — atvežė „aukso, smilkomųjų  sakų ir miros“. Tokių brangių dalykų Juozapas su Marija tikriausiai niekada nebuvo nė rankose turėję. Astrologai ketino grįžti pas Erodą ir papasakoti apie vaikelį, bet sapne Jehovos perspėti iškeliauja namo visai kitu keliu. (Perskaityk Mato 2:1-12.)

¹⁰ Vos tik jiems išvykus, Jehovos angelas Juozapą paragina: „Kelkis, imk vaikelį ir jo motiną, bėk į Egiptą ir pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos vaikelio, norėdamas jį nužudyti“ (Mt 2:13). Juozapas, kaip jau minėta skyriaus pradžioje, nedelsia, tuojau suruošia šeimą į kelionę. Vaiko gyvybė užvis brangiausia. Astrologų atneštos dovanos, be abejo, yra didelė materialinė parama, šeima turės lėšų ilgai kelionei ir pragyvenimui Egipte.

¹¹ Apokrifuose pasakojama, jog pakeliui į Egiptą vaikelis Jėzus daręs stebuklus — antgamtiniu būdu sutrumpinęs kelią, išgelbėjęs šeimą nuo plėšikų ir netgi nulenkęs iki žemės palmės viršūnę, kad mama galėtų pasiskinti datulių. Tokių pramanų skaitytojui gali susidaryti įspūdis, kad Juozapo šeima Egiptą pasiekė be jokio vargo. O iš tikrųjų ta kelionė į nepažįstamą svetimtaučių kraštą buvo ilga ir alinanti. *

12. Ko iš Juozapo gali pasimokyti tėvai?

¹² Tėvai iš Juozapo gali kai ko pasimokyti. Kai šeimai kilo grėsmė, jis paliko visus darbus, nežiūrėjo, kaip pačiam patogiau. Juozapas suprato, kad šeima yra šventas Jehovos patikėtas turtas. Šiandien pasaulyje tyko daug pavojų, aplinka dvasiškai kenksminga. Tėvams tenka grumtis už savo vaikus, akylai juos saugoti. Tėčiai ir mamos, jūs išties verti pagyrimo už tvirtybę ir nuoširdžias pastangas auklėti vaikus pagal Jehovos valią.

13, 14. Kodėl Juozapas su Marija apsigyveno Nazarete?

¹³ Šeima Egipte gyvena, regis, neilgai. Juozapą vėl aplanko angelas ir praneša, kad Erodas mirė. Vyras su Marija ir Jėzumi ruošiasi grįžti į gimtą kraštą. Čia per Juozapą pildosi  viena sena pranašystė — kad Jehova pašauks savo sūnų iš Egipto (Mt 2:15). O kur šeima įsikurs?

¹⁴ Erodo įpėdinis Archelajas irgi žiaurus žudikas, tad Juozapas atsargus, į Judėją nebegrįžta. Dievo vadovaujamas patraukia į šiaurę nuo Jeruzalės, kuo toliau nuo klastingų priešų. Su Marija jie apsigyvena gimtajame Nazarete, Galilėjos srityje. Ten ir augina savo šeimą. (Perskaityk Mato 2:19-23.)

15, 16. Kokį darbą dirbo Juozapas ir kokiais įrankiais tikriausiai naudojosi?

¹⁵ Gyvena jie kukliai ir, aišku, sunkiai triūsia. Juozapas, kaip rašoma Biblijoje, buvo dailidė, o tas amatas išties nelengvas. Dailidės anuomet dirbo įvairiausius darbus: kirto medžius, ruošė ir džiovino medieną, rentė namus, gamino valtis, lieptus, vežimėlius, ratus, jungus, visokius žemės ūkio padargus (Mt 13:55). Dažniausiai jie meistravo namuose — atvirame lauke arba šalia įsirengtose dirbtuvėse.

¹⁶ Juozapas naudojo daugelį įrankių, kai kuriais iš jų tikriausiai dirbo dar jo tėvas. Jo dirbtuvėse, ko gero, būtum radęs kampainį, svambalą, žymėjimo virvę, kirvį, pjūklą, skliutą, kūjį, medinį staliaus plaktuką, kaltą, lankinį gręžtuvą. Juozapas, be abejo, neapsieidavo ir be klijų, o kai kuriems darbams naudodavo ir vinis, nors šios anais laikais buvo brangios.

17, 18. a) Ko Juozapas išmokė Jėzų? b) Kokią šeimyną Juozapas turėjo išmaitinti?

¹⁷ Tik įsivaizduok, kaip smalsu buvo mažajam Jėzui stebėti į darbą panirusį tėvelį. Štai berniukas seka kiekvieną jo judesį, mato, kaip mikliai darbuojasi jo stiprios rankos, kokie tvirti jų mostai ir koks įdėmus, protingas tėvo žvilgsnis. Tikriausiai ir pats Jėzus jau nuo mažens buvo išmokytas daryti kai kuriuos darbus, pavyzdžiui, džiovinta žuvies oda nugludinti medinio daikto paviršių. Ko gero, žinojo ir kaip atskirti medieną — šilkmedinio fikuso, ąžuolo, alyvmedžio.

 ¹⁸ Jėzus patyrė, kad tvirtos tėvo rankos geba ne vien medžius kirsti, tašyti ar sijas sunerti, bet ir švelniai priglausti kiekvieno namiškio galvą. Jo gerumo reikėjo tiek jam pačiam, tiek mamai, tiek kitiems vaikams, kurių buvo bent šešetas (Mt 13:55, 56). Jėzus matė, kiek pastangų tėvui reikia, kad pajėgtų išmaitinti tokią didelę šeimyną.

19. Kaip Juozapas rūpinosi savo šeimos dvasingumu?

¹⁹ Kad ir sunkiai dirbdamas Juozapas niekada neapleido savo šeimos dvasinių poreikių. Jis mokė vaikus Jehovos įstatymų, padėjo jį pažinti. Abu su žmona vesdavosi atžalas į vietinę sinagogą, kur buvo skaitomas ir aiškinamas Įstatymas. Tikriausiai Jėzui po to kildavo nemažai klausimų ir Juozapas kažin ar visada lengvai rasdavo atsakymą. Be to, šeimyna reguliariai vykdavo 120 kilometrų į judėjų šventines iškilmes, rengiamas Jeruzalėje. Iškeliavę į kasmetinę Paschos šventę, į namus jie grįždavo gal tik po kokių dviejų savaičių.

20. Kaip vyrai šiandien gali sekti Juozapo pavyzdžiu?

²⁰ Taip yra ir krikščionių šeimose šiandien. Pareigingi vyrai rūpinasi materialinėmis savo vaikų reikmėmis, tačiau dvasinių vertybių niekada neiškeičia į materialines. Jie randa laiko ugdyti savo šeimą dvasiškai ir nuo pat mažens vedasi vaikus į krikščionių sueigas. Dievo tarnai supranta, kad svarbiausia padėti vaikams pasikloti tvirtą dvasinių vertybių pamatą.

21. a) Apibūdink kasmetinę Juozapo šeimos kelionę į Paschos šventę. b) Kada tėvai pasigedo Jėzaus?

²¹ Jėzui jau dvylika. Juozapas, kaip ir kasmet, su šeima ruošiasi į Paschos šventę. Į iškilmes per pavasariškai žaliuojantį kraštą judėjai keliauja ištisomis šeimomis. Pamažu kraštovaizdis darosi blyškesnis ir keliauninkai, žinodami, jog jau netoli ant pakilumos įsikūręs Jeruzalės miestas, pradeda giedoti pakopų giesmes (120—134 psalmės). Žmonių į sostinę suplaukia šimtai tūkstančių. Šventei pasibaigus, šeimų karavanai leidžiasi atgal. Juozapas su Marija irgi ruošiasi namo. Jiems galva tikriausiai užimta visokiais rūpesčiais, tad nebematydami Jėzaus šalia tiesiog padaro išvadą, kad jis bus išėjęs su kitais,  gal su kokiais giminaičiais. Tik nuėję dienos kelią apsižiūri, kad Jėzaus niekur nėra (Lk 2:41-44).

22, 23. Ką tėvai darė pasigedę Jėzaus ir ką Marija pasakė, kai jį surado?

²² Juozapą ir Mariją persmelkia išgąstis ir jiedu skubiai grįžta į Jeruzalę. Tik įsivaizduokime, koks tuščias ir niūrus dabar atrodo miestas, kaip nykiai gatvėmis aidi jų šaukiamo sūnaus vardas. Kurgi jis? Jau trečia diena. Juozapas tikriausiai graužiasi, kaltina save. Turbūt mano, kad nuvylė Jehovą, kad turėjo būti atidesnis. Galiausiai abu su Marija ateina į šventyklą. Užėję į vieną iš patalpų randa ten susirinkusius nemažai  mokytų vyrų ir Įstatymo žinovų. O tarp jų sėdi Jėzus. Kaip tėvams atlėgsta! (Lk 2:45, 46)

²³ Jėzus klausėsi tų mokytojų ir juos visa ko klausinėjo. Šie labai stebėjosi vaiko supratimu ir atsakymais. O štai Marija su Juozapu negali atsigauti. Ar Juozapas tada ką nors sakė, nežinome. Bet ką jis tuo metu jautė, byloja Marijos žodžiai: „Vaike, kodėl mums taip padarei? Štai tavo tėvas ir aš labai susirūpinę tavęs ieškome“ (Lk 2:47, 48).

24. Kokią gyvenimo tiesą patvirtina Juozapo ir Marijos patirtis?

²⁴ Šis trumpas epizodas leidžia pažvelgti į šeimos gyvenimą realistiškai. Kaip matome, nerimo buvo net ir tobulo vaiko  tėvams. Nenuostabu, kad šiandien, kai pasaulyje ypač daug visokių pavojų, tėvai turi didžiulių rūpesčių. Tokie pavyzdžiai, kaip Juozapo ir Marijos, juos gali įkvėpti ir labai padrąsinti.

25, 26. Ką Jėzus atsakė savo tėvams ir kaip galėjo jaustis Juozapas išgirdęs jo žodžius?

²⁵ Jėzus pasiliko šventykloje, nes norėjo būti kuo arčiau savo dangiškojo Tėvo Jehovos ir semtis apie jį žinių. O sunerimusiems tėvams paaiškino: „Kodėl gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad aš turiu būti savo Tėvo namuose?“ (Lk 2:49)

²⁶ Juozapas šiuos žodžius tikriausiai ne sykį permąstė ir nuoširdžiai džiaugėsi. Juk pats mokė Jėzų mylėti Jehovą kaip savo tėvą. O žodis „tėvas“ Jėzui nuo pat mažumės kėlė labai šiltus jausmus, nes jo įtėvis Juozapas buvo mylintis ir geras.

27. Kokia atsakomybė patikėta kiekvienam tėvui ir kuo čia vertingas Juozapo pavyzdys?

²⁷ O su kuo tavo vaikams asocijuojasi žodis „tėvas“? Jei esi mylintis, rūpestingas ir vaikams prie tavęs norisi glaustis, veikiausiai ir prie dangiškojo Tėvo jie norės artintis. Vadinasi, tėčiams tenka nemenka atsakomybė. Juozapo pavyzdys ypač aktualus tiems, kas turi povaikių ar įvaikių. Kiekvienas vaikas yra ypatingas ir brangintinas. Ir kiekvienam reikia padėti pamilti dangiškąjį Tėvą Jehovą. (Perskaityk Efeziečiams 6:4.)

28, 29. a) Ką apie Juozapą leidžia suprasti Luko 2:51, 52? b) Ką įrodo Jėzaus, paprasto dailidės sūnaus, gyvenimas?

²⁸ Pažiūrėkime, ką dar apie Juozapo gyvenimą galima sužinoti iš keleto Biblijoje minimų detalių. Jėzus su tėvais grįžo namo į Nazaretą ir, kaip rašoma evangelijoje,  „buvo jiems klusnus“. Dar pasakyta, kad „Jėzus brendo, augo išmintimi ir malone Dievo ir žmonių akyse“. (Perskaityk Luko 2:51, 52.) Ką tai pasako apie Juozapą? Keletą dalykų. Juozapas ištikimai vykdė savo, kaip šeimos galvos, pareigas ir namuose buvo gerbiamas. Antai Jėzus, būdamas tobulas, pripažino netobulo tėvo autoritetą ir jo klausė.

²⁹ Jėzus, kaip rašoma, „augo išmintimi“, ir Juozapas, be abejo, prie to labai prisidėjo. Kaip liudija senieji raštai, tomis dienomis tarp žydų buvo paplitusi nuomonė, kad tik apsčiai laisvo laiko turintis žmogus gali tapti tikrai išmintingas, o tokie juodadarbiai, kaip dailidės, ūkininkai, kalviai, „nesupranta teismų nuosprendžių; jie negali paaiškinti išminties mokymo, nei juos rasi tarp didžiūnų“. Jėzaus gyvenimas aną senolių „išmintį“ paneigė. Juk daugelį dalykų apie Jehovos teismus ir išmintį jis sužinojo kaip tik iš paprasto dailidės!

30. Kuo Juozapas yra geras pavyzdys vyrams?

³⁰ Juozapas, aišku, rūpinosi ir fiziniais vaiko poreikiais, tad jis užaugo tvirtas, stiprus vyras. Be to, išmokė jį įvairiausių darbų. Jėzus buvo vadinamas dailide, ne tik dailidės sūnumi (Mk 6:3). Vadinasi, Jėzus tapo sumaniu meistru. Kiekvienam šeimos galvai Juozapas — tikras pavyzdys. Jis visokeriopai rūpinosi savo vaikų gerove ir paruošė juos savarankiškam gyvenimui.

31. a) Kodėl galima teigti, kad Juozapas mirė gana anksti? b) Kuo Juozapas yra geras pavyzdys krikščionims?

³¹ Sulaukęs trisdešimties metų, Jėzus pasikrikštijo. Nuo tada Biblijoje apie Juozapą nebeužsimenama. Yra pagrindo manyti, kad Jėzui pradėjus savo mesijiškąją tarnystę Marija jau buvo našlė. (Skaityk straipsnelį  „Kada Juozapas mirė?“) Juozapo gyvenimas buvo neilgas, tačiau prasmingas. Šis vyras atsakingai žiūrėjo į savo pareigas — ištikimai rūpinosi šeima. Todėl yra sektinas tikėjimo pavyzdys kiekvienam iš mūsų.