Joks žmogus nėra matęs Dievo tikrąja to žodžio prasme (Išėjimo 33:20; Jono 1:18; 1 Jono 4:12). Biblijoje sakoma, kad „Dievas yra dvasia“ – žmogaus akiai nematoma gyvybės forma (Jono 4:24; 1 Timotiejui 1:17).

 Tačiau Dievą gali matyti angelai, nes jie taip pat yra dvasinės esybės (Mato 18:10). Be to, kai kurie žmonės po mirties prikeliami į dangų dvasiniu kūnu ir tuomet irgi gali matyti Dievą (Filipiečiams 3:20, 21; 1 Jono 3:2).

 Biblijoje žodis „matyti“ dažnai vartojamas perkeltine prasme – suprasti, suvokti (Izaijo 6:10; Jeremijo 5:21; Jono 9:39–41). Taigi galime Dievą matyti „širdies akimis“, kai skatinami tikėjimo jį pažįstame – suprantame, koks asmuo jis yra, suvokiame jo savybes (Efeziečiams 1:18). Biblijoje aiškinama, kaip tokį tikėjimą įgyti.

•   Stebėdamas kūriniją sužinokite apie Dievo ypatybes, pavyzdžiui, meilę ir dosnumą, taip pat išmintį bei galią (Romiečiams 1:20). Kai dievobaimingam Jobui buvo priminta apie nuostabius Dievo kūrinius, jis jautėsi taip, lyg būtų regėjęs Dievą savo akimis (Jobo 42:5).

•   Įgykite žinių apie Dievą tyrinėdamas Bibliją. Joje sakoma: „Jeigu ieškosi jo [Dievo], jis leis tau save surasti“ (1 Metraščių 28:9; Psalmyno 119:2; Jono 17:3).

•   Pažinkite Dievą gilindamasis į Jėzaus gyvenimą. Kadangi Jėzus tobulai atspindėjo savo Tėvo, Dievo Jehovos, asmenybę, pagrįstai galėjo pasakyti: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jono 14:9).

•   Gyvenkite taip, kaip patinka Dievui, ir pamatysite, kaip jis jums padės. Jėzus sakė: „Laimingi tyraširdžiai – jie regės Dievą.“ Kaip buvo minėta, kai kurie Dievui ištikimi žmonės bus prikelti gyventi danguje ir ten iš tikro „regės Dievą“ (Mato 5:8; Psalmyno 11:7).

 Skaitant kai kuriuos Biblijos pasakojimus gali atrodyti, jog žmonės matė Dievą tikrąją to žodžio prasme. Tačiau kontekstas rodo, kad tais atvejais Dievui atstovavo angelas arba kad Dievas pasirodė regėjime.

 Angelai.

Senovėje Dievas siųsdavo angelus, kad žmonėms pasirodytų ir kalbėtų jo vardu (Psalmyno 103:20). Pavyzdžiui, kartą Dievas kalbėjo Mozei iš degančio krūmo. Biblijoje sakoma, kad „Mozė užsidengė veidą, nes bijojo pažvelgti į Dievą“ (Išėjimo 3:4, 6). Bet Mozė iš tikrųjų Dievo nematė, nes pasakyta, jog „Viešpaties angelas pasirodė jam“ (Išėjimo 3:2).

 Biblijos žodžiai „Viešpats kalbėdavosi su Moze veidas į veidą“ reiškia, kad Dievas su Moze bendravo labai artimai (Išėjimo 4:10, 11; 33:11). Mozė iš tikrųjų nematė Dievo veido, nes, anot Biblijos, Įstatymas jam buvo „perduotas per angelus“ (Galatams 3:19; Apaštalų darbų 7:53). Vis dėlto Mozė tikėjo Dievą taip tvirtai, „tarytum regėtų Neregimąjį“ (Hebrajams 11:27).

 Per angelus Dievas bendravo ir su Abraomu. Tiesa, skaitant Bibliją paviršutiniškai, gali atrodyti, kad Abraomas iš tikrųjų matė Dievą (Pradžios 18:1, 33). Bet iš konteksto paaiškėja, kad „trys vyrai“, atėję pas Abraomą, buvo Dievo siųsti angelai. Abraomas suprato juos esant Dievo atstovus, todėl kreipėsi į juos tarsi į patį Jehovą (Pradžios 18:2, 3, 22, 32; 19:1).

 Regėjimai.

Dievas žmonėms taip pat pasirodydavo per regėjimus – vaizdinius, sukeltus žmogaus prote. Pavyzdžiui, Biblijos žodžiai, kad Mozė ir kiti izraelitai „matė Izraelio Dievą“, iš tikro reiškia, jog jie matė „Dievo regėjimą“ (Išėjimo 24:9–11). Panašiai Biblijoje sakoma, kad pranašai regėjo Jehovą (Izaijo 6:1; Danieliaus 7:9; Amoso 9:1). Kiekvienu atveju iš konteksto galime suprasti, kad žmonės gavo Dievo regėjimą, o ne iš tikro matė Dievą (Izaijo 1:1; Danieliaus 7:2; Amoso 1:1).