Jono 1:1–51
1 Pradžioje buvo Žodis.+ Žodis buvo pas Dievą+ ir Žodis buvo dievas*.+
2 Pradžioje jis buvo pas Dievą.
3 Visa atsirado per jį,+ ničnieko neatsirado be jo.
4 Per jį atsirado gyvybė. Gyvybė buvo žmonių šviesa.+
5 Šviesa šviečia tamsoje,+ ir tamsa jos neužgožė.
6 Atėjo Dievo siųstas žmogus, jis buvo vardu Jonas.+
7 Jis atėjo kaip liudytojas – paliudyti apie šviesą,+ kad per jį visi turėtų galimybę įtikėti.
8 Jis nebuvo ta šviesa,+ bet turėjo apie šviesą paliudyti.
9 Tikroji šviesa, apšviečianti visokius žmones, buvo jau beateinanti į pasaulį.+
10 Jis* buvo pasaulyje+ ir pasaulis per jį atsirado,+ bet pasaulis jo nepažino.
11 Į savo kraštą atėjo, bet savieji jo nepriėmė.
12 O kas tik jį priėmė, tiems jis suteikė teisę tapti Dievo vaikais,+ nes jie tikėjo jį*.+
13 Jie gimę ne iš kūno ir kraujo ir ne vyro valia, – jie gimę iš Dievo.+
14 Tas Žodis tapo kūnu+ ir gyveno tarp mūsų. Mes regėjome jo šlovę – šlovę, kokią viengimis sūnus+ gauna iš tėvo. Jis buvo kupinas Dievo malonės ir mokė tiesos.
15 (Jonas liudijo apie jį. Taip, jis šaukė: „Tai tas, apie kurį sakiau: ‘Tasai, kuris įkandin manęs ateina, pralenkė mane, nes gyveno dar prieš mane.’“)+
16 Iš tos jo malonės gausos mes visi patyrėme malonę po malonės.
17 Įstatymas buvo duotas per Mozę,+ o malonė+ ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų.+
18 Dievo joks žmogus niekada nėra matęs;+ apie jį papasakojo viengimis dievas,+ esantis Tėvui prie krūtinės.+
19 Štai koks buvo Jono liudijimas, kai žydai atsiuntė iš Jeruzalės kunigų ir levitų jo pasiteirauti: „Kas tu esi?“+
20 Jis atvirai pripažino: „Aš nesu Kristus.“
21 Jie paklausė jo: „Tuomet kas? Gal Elijas?“+ Jonas atsakė: „Ne.“ – „Tai gal žadėtasis pranašas?“+ – „Ne.“
22 Tada jie paklausė Jono: „Tai kas tu esi? Mes turime duoti atsakymą mus atsiuntusiems. Kas tvirtini esąs?“
23 Jonas tarė: „Aš esu balsas šaukiančio dykumoje: ‘Ištiesinkite Jehovai* kelią!’,+ kaip sako pranašas Izaijas.“+
24 Atsiųstieji buvo iš fariziejų.
25 Tad jie dar paklausė: „Kodėl tada krikštiji, jeigu nesi nei Kristus, nei Elijas, nei žadėtasis pranašas?“
26 Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandenyje. Tarp jūsų yra tas, kurio jūs nepažįstate,
27 kuris įkandin manęs ateina. Aš nevertas jam sandalų dirželių atrišti.“+
28 Tai atsitiko Betanijoje* kitapus Jordano, kur Jonas krikštijo.+
29 Kitą dieną Jonas pamatė Jėzų ateinantį pas jį ir tarė: „Štai Dievo Avinėlis,+ kuris naikina pasaulio nuodėmę!+
30 Tai tas, apie kurį sakiau: ‘Įkandin manęs ateina vyras, kuris pralenkė mane, nes gyveno dar prieš mane.’+
31 Aš pats irgi jo nepažinojau, bet krikštyti vandenyje atėjau tam, kad jis būtų parodytas Izraeliui.“+
32 Jonas dar paliudijo: „Mačiau, kaip iš dangaus lyg balandis ant jo nusileido ir pasiliko dvasia.+
33 Aš pats irgi jo nepažinojau, bet Tas, kuris siuntė mane krikštyti vandenyje, man pasakė: ‘Ant kurio pamatysi nusileidžiant dvasią ir pasiliekant,+ tas ir krikštys šventąja dvasia.’+
34 Aš tai pamačiau ir paliudijau, kad šitas yra Dievo Sūnus.“+
35 Kitą dieną, stovėdamas su dviem savo mokiniais toje pačioje vietoje, Jonas
36 išvydo einant Jėzų ir tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“+
37 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų.
38 Jėzus atsigręžė ir, pamatęs juos einančius iš paskos, paklausė: „Ko ieškote?“ Tie atsakė: „Rabi̇̀ (išvertus reiškia „Mokytojau“), kur apsistojai?“
39 Jis tarė: „Ateikite ir pažiūrėkite.“ Taigi jie nuėję pamatė, kur jis apsistojęs, ir tą dieną prabuvo pas jį. Buvo maždaug dešimta valanda*.
40 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo paskui Jėzų, buvo Simono Petro brolis Andriejus.+
41 Pirmiausia jis susirado savo brolį Simoną ir jam pasakė: „Radome Mesiją!“+ (išvertus tai reiškia „Kristų“).
42 Tada nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus į jį pažvelgęs tarė: „Simonai,+ Jono sūnau, nuo šiol būsi vadinamas Kefu“ (išvertus – „Petru“)*.+
43 Kitą dieną Jėzus norėjo iškeliauti į Galilėją. Jis susirado Pilypą+ ir tarė jam: „Sek paskui mane.“
44 O Pilypas buvo iš Betsaidos, iš to paties miesto kaip ir Andriejus su Petru.
45 Pilypas susiieškojo Natanaelį+ ir jam pasakė: „Radome tą, apie kurį parašyta Mozės Įstatyme ir Pranašuose. Tai Juozapo+ sūnus Jėzus iš Nazareto.“
46 Natanaelis jam atsakė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ Pilypas tarė: „Ateik ir pažiūrėk.“
47 Matydamas pas jį ateinantį Natanaelį Jėzus pasakė: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos.“+
48 Natanaelis paklausė: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš Pilypui tave pakviečiant mačiau tave, tada buvai po figmedžiu.“
49 Natanaelis tarė: „Rabi̇̀, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio Karalius!“+
50 Jėzus atsakė: „Ar tiki dėl to, kad pasakiau matęs tave po figmedžiu? Išvysi dar didesnių dalykų.“
51 Ir pridūrė jam: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, nusileidžiančius pas Žmogaus Sūnų ir kylančius aukštyn.“+
Išnašos
^ Arba „dieviška esybė“.
^ T. y. Žodis.
^ Pažod. „jo vardą“.
^ Nežinoma vietovė į rytus nuo Jordano.
^ Mūsų laiku – maždaug ketvirta valanda dienos.
^ „Kefas“ (aram.) ir „Petras“ (gr.) reiškia „uolos luitas“.
