Ne visos religijos yra teisingos ir ne visos jos veda prie Dievo. Iš Biblijos sužinome, kokios religijos Dievui nepatinka. Klaidingas religijas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes.

1. Netikrų dievų garbinimas

 Biblijoje pasakyta, kad netikrų dievų garbinimas yra apgaulė ir tuštybė (Jeremijo 10:3–5; 16:19, 20). Jehova a senovės Izraelio tautai pasakė: „Neturėsi kitų dievų, tiktai mane“ (Išėjimo 20:3, 23; 23:24). Kai izraelitai ėmė garbinti kitus dievus, Jehova užsidegė pykčiu (Skaičių 25:3; Kunigų 20:2; Teisėjų 2:13, 14).

 Dievo požiūris į „vadinamųjų dievų“ garbinimą nepasikeitė (1 Korintiečiams 8:5, 6; Galatams 4:8). Norintiems jį garbinti Jehova įsakė nutraukti ryšius su klaidingomis religijomis. „Išeikite iš jų ir atsiskirkite“, – sakė jis (2 Korintiečiams 6:14–17). Tad jei visos religijos būtų teisingos ir vestų prie Dievo, ar jis būtų davęs tokį nurodymą?

2. Tikrojo Dievo garbinimas jam nepriimtinu būdu

 Kartais izraelitai Dievą garbindavo laikydamiesi įsitikinimų bei papročių, perimtų iš tautų, kurios garbino netikrus dievus. Jehovai toks suterštas garbinimas buvo nepriimtinas (Išėjimo 32:8; Pakartoto Įstatymo 12:2–4). Jėzus pasmerkė savo laikų religinius vadovus už tai, kaip jie garbino Dievą. Jie demonstravosi esą dievoti, bet iš tikro buvo veidmainiai, apleidę „tai, kas Įstatyme svarbiau – teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę (Mato 23:23).

 Kaip ir anais laikais, šiandien prie Dievo veda tik ta religija, kuri pagrįsta tiesa. O tiesą sužinome iš Biblijos (Jono 4:24; 17:17; 2 Timotiejui 3:16, 17). Religijos, kurių mokymai su Biblija nesiderina, žmones nuo Dievo atitolina. Daugelis tokių mokymų – apie Trejybę, sielos nemirtingumą, pragarą, – žmonių manymu, pagrįsti Biblija, bet iš tikrųjų jai prieštarauja ir yra perimti iš netikrų dievų garbintojų. Dievo garbinimas laikantis tokių mokymų yra bevertis, nes žmonių išgalvotos tradicijos iškeliamos aukščiau Dievo reikalavimų (Morkaus 7:7, 8).

 Dievas bjaurisi religine veidmainyste (Titui 1:16). Kad religija padėtų žmogui suartėti su Dievu, ji turi daryti įtaką jo kasdieniam gyvenimui, o ne būti tik formalumas ar tradicijų laikymasis. Štai Biblijoje sakoma: „Jei kas manosi esąs Dievo garbintojas, tačiau nepažaboja savo liežuvio, tas apgaudinėja savo širdį ir jo garbinimas tuščias. Tyras ir nesuterštas garbinimas mūsų Dievo ir Tėvo akyse – tai rūpintis našlaičiais bei našlėmis jų varge ir saugotis nesusitepti šiuo pasauliu“ (Jokūbo 1:26, 27). Karaliaus Jokūbo versijoje neveidmainiškas garbinimas pavadintas „tyra ir nesuteršta religija“.