Ir al contenido

¿Jas riʼ ri uxlabʼixel?

¿Jas riʼ ri uxlabʼixel?

Ri kuya ubʼixik ri Biblia

 Ri uxlabʼixel are ri uchuqʼabʼ ri Dios che kukoj che ubʼanik nikʼaj jastaq (Miqueas 3:8; Lucas 1:35). Ri Dios kukoj ri ruxlabʼal che utzʼaqatisaxik o ubʼanik jun jastaq che kraj ri areʼ (Salmo 104:30; 139:7).

 Pa ri Biblia ri tzij «uxlabʼal» petinaq che ri tzij rúaj (che kʼo pa ri chʼabʼal hebreo) y pnéuma (pa ri chʼabʼal griego). Kʼi taq mul ri e tzij riʼ kchʼaw chrij ri uchuqʼabʼ ri Dios o uxlabʼixel (Génesis 1:2). Are kʼu xuqujeʼ kkoj pa ri nikʼaj chi jastaq riʼ:

 Konojel ri jastaq riʼ kejunamatajik: rumal che are jastaq che kojkun taj kqilo are kʼu kqanaʼo che qas e kʼolik. Ri Diccionario expositivo de palabras del Antiguo y del Nuevo Testamento exhaustivo, de William E. Vine kubʼij che ri ruxlabʼal ri Dios junam rukʼ ri kaqiqʼ che kojkun taj kqilo are kʼu kʼo uchuqʼabʼ.

 Ri Biblia kujunamaj ri uxlabʼixel rukʼ ri uqʼabʼ y ri uwiʼ uqʼabʼ ri Dios (Salmo 8:3; 19:1; Lucas 11:20; chajunamaj rukʼ Mateo 12:28). Junam rukʼ jun artesano che kukoj ri uchuqʼabʼ, ri uqʼabʼ y ri uwiʼ uqʼabʼ che ubʼanik jun jastaq, ri Dios kukoj ri ruxlabʼixel che ubʼanik nikʼaj jastaq chik:

Ri uxlabʼixel are ta jun winaq

 Are chiʼ ri Biblia kujunamaj ri uxlabʼixel rukʼ ri uqʼabʼ, ri uwiʼ uqʼabʼ y ri ruxlabʼ ri Dios, kukʼutu che are ta jun winaq (Éxodo 15:8, 10). Rech ri uqʼabʼ jun artesano kchakunik kajwataj ri utzantzaqʼor y ri ucuerpo, man kekun taj xaq kitukel kechakunik. Junam rukʼ wariʼ, are ri Dios kbʼanowik che kchakun ri uxlabʼixel (Lucas 11:13). Xuqujeʼ ri Biblia kujunamaj ri uxlabʼixel rukʼ ri joron o kukʼ nikʼaj chi jastaq, junam rukʼ ri kojonik y ri etaʼmanik. Wariʼ kukʼutu che ri uxlabʼixel are ta jun winaq (Isaías 44:3; Hechos 6:5; 2 Corintios 6:6).

 Ri Biblia kuya ubʼixik ri ubʼiʼ ri Dios, Jehová, y ri ubʼiʼ ri uKʼojol, Jesucristo, are kʼu kubʼij taj che kʼo ubʼiʼ ri uxlabʼixel (Isaías 42:8; Lucas 1:31). Jumul ri Esteban xril jun visión pa ri kaj, xa e kebʼ winaq xerilo man e oxibʼ taj. Ri Biblia kubʼij: «Nojinaq kʼu ri Esteban che ri ruxlabʼal ri Dios, kkaʼy chikaj, xril ri ujuluwem ri Dios, xril ri Jesús takʼal pa ri uwikiqʼabʼ ri Dios» (Hechos 7:55). Ri Dios xukoj ri uxlabʼixel rech ri Esteban xril wajun visión riʼ.

Chomanik chrij ri uxlabʼixel che qastzij taj

 Ri kkichomaj jujun winaq: Ri uxlabʼixel kʼo ubʼanik rukʼ ri Trinidad junam rukʼ kubʼij Mateo 28:19, 20.

 Ri qastzij: Pa Mateo 28:19, 20, ri Tataxel, ri Kʼojolaxel y ri uxlabʼixel junam xyaʼ wi kibʼixik. E jujun kkibʼij che are jun trinidad. Are kʼu chasikʼij ri versículos rech kachʼobʼo, ¿la kawil pa ri textos che ri oxibʼ are jun dios che junam kichuqʼabʼ, kijunabʼ, kibʼanik y kinojibʼal? Je taj, kubʼij ta wariʼ. Y are laʼ ri kuya ubʼixik ri nikʼaj chi textos che kriqitaj wi ri Tataxel, ri Kʼojolaxel y uxlabʼixel.

 Ri kkichomaj jujun winaq: Ri Biblia kchʼaw chrij ri uxlabʼixel junam ri kubʼan rukʼ jun winaq, rumal laʼ are jun winaq.

 Ri qastzij: Ri Biblia jujun taq mul kchʼaw chrij ri uxlabʼixel jetaneʼ jun winaq. Jun kʼutbʼal, ri Jesús xubʼij che ri uxlabʼixel are jun tobʼanel, che kilitajik, kukʼam bʼe, kchʼawik, ktatabʼenik y kqʼijilanik (Juan 16:7-15). Are kʼu wariʼ kraj ta kubʼij che ri uxlabʼixel are jun winaq. Ri Biblia kchʼaw chrij ri nojibʼal, ri kamikal y ri makaj jetaneʼ e winaq (Proverbios 1:20; Romanos 5:17, 21). Jun kʼutbʼal, kubʼij che ri nojibʼal kʼo uchak y ralkʼwal, y che ri makaj kubʼan kʼax kkamisanik y krayinik (Mateo 11:19; Lucas 7:35; Romanos 7:8, 11).

 Ri kkichomaj jujun winaq: Ri qasanjaʼ kbʼan pa ubʼiʼ ri uxlabʼixel, wariʼ kukʼutu che ri uxlabʼixel are jun winaq.

 Ri qastzij: Jujun taq mul ri Biblia kukoj ri tzij pa ubʼiʼ, wariʼ kukʼutu che jun winaq kkunik kubʼan jun jastaq rukʼ ri chuqʼabʼ che kyaʼ che (Deuteronomio 18:5, 19-22; Ester 8:10). Pa español kjunamataj ri kbʼan che ubʼixik rukʼ ri tzij «en el nombre de la ley» (pa ri ubʼiʼ ri taqanik), are kʼu wariʼ kraj ta kubʼij che ri taqanik are jun winaq. Rumal laʼ are chiʼ jun winaq kubʼan uqasanjaʼ pa ri ubʼiʼ ri uxlabʼixel kraj kubʼij che kukojo che ri uxlabʼixel are ri uchuqʼabʼ ri Dios y che are kukoj ri Dios che ubʼanik ri urayibʼal (Mateo 28:19).

 Ri kkichomaj jujun winaq: Ri nabʼe taq utijoxelabʼ ri Jesús y ri apóstoles xkikojo che ri uxlabʼixel are jun winaq.

 Ri qastzij: Ri Biblia kukʼut ta wariʼ y ri bʼantajinaq ojer. Jun Encyclopædia Britannica kubʼij: «Ri chomanik che ri uxlabʼixel are jun winaq y che kʼo nim uchuqʼabʼ [...] xyaʼ ubʼixik pa ri Concilio de Constantinopla pa ri junabʼ 381 chiʼ kʼo chi ri Cristo». Wajun riqbʼal ibʼ riʼ xbʼanik are chiʼ qʼaxinaq chi 250 junabʼ che kaminaq chi ri kʼisbʼal apóstol.