Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kelias į šeimos laimę

Kaip vaiko gimimas pakeičia poros gyvenimą

Kaip vaiko gimimas pakeičia poros gyvenimą

Karlas: * „Kai susilaukėme dukrelės, mudu su Marija labai džiaugėmės. Tačiau pirmus kelis mėnesius man nuolat trūko miego. Prieš mergaitei gimstant dažnai pasvajodavome, kaip ją auginsime, kaip darysime tą ir aną, bet viskas pasirodė ne taip paprasta.“

Marija: „Kai gimė dukrytė, savo gyvenimo, galima sakyti, nebeturėjau. Dabar viskas sukosi tik apie ją: reikia pamaitinti, pakeisti vystyklus, čia, žiūrėk, jau verkia — reikia nuraminti. Viskas apsivertė aukštyn kojom ir praėjo ne vienas mėnuo, kol mudviejų su Karlu santykiai grįžo į ankstesnes vėžes.“

DAUGELIS tikriausiai sutiks, kad turėti vaikų — didžiulis džiaugsmas. Vaikai Biblijoje vadinami Dievo dovana (Psalmyno 127:3). Naujagimio susilaukę tėvai, kaip ir Karlas su Marija, žino, kad vaikas poros gyvenimą pakeičia taip, kaip jie visai nesitikėjo. Štai mama visą savo dėmesį skiria kūdikiui ir net pati stebisi, kad jos kūnas ir širdis atsiliepia į kiekvieną vaiko krustelėjimą. O tėtis žavisi, koks tvirtas ryšys užsimezga tarp mamos ir kūdikio, bet pats kartais gali jaustis paliktas nuošaly.

Pirmo vaiko gimimas kai kada poros santykius netgi pastūmėja į krizę. Užgulus tėvystės rūpesčiams, ima reikštis vieno ar kito užslėptos baimės, negeri jausmai, į paviršių neretai iškyla neišspręstos problemos.

Kaip tad jauniesiems tėvams ištverti sunkiausius pirmuosius mėnesius, kai naujagimiui reikia itin daug dėmesio? Ką daryti, kad jų pačių santykiai neatšaltų? Kaip išspręsti nesutarimus dėl vaiko auklėjimo? Aptarkime šiuos klausimus ir pažiūrėkime, kaip tėvams gali padėti Biblijos principai.

1 PROBLEMA. Visas gyvenimas ima suktis apie vaiką.

Naujagimis užvaldo mamos mintis, atima visą jos laiką. Rūpindamasi vaikeliu ji jaučia vidinį pasitenkinimą, tikrą pilnatvę. Tuo tarpu vyras gali pasijusti apleistas. Štai Brazilijoje gyvenantis Manuelis sako: „Sunkiausia man buvo susitaikyti su tuo, kad žmona visą savo dėmesį atiduoda nebe man, o vaikui. Anksčiau buvome mudu, o dabar yra jiedu.“ Kaip prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių?

Kokia išeitis? Turėkite kantrybės.

„Meilė kantri, meilė maloninga“, — rašoma Biblijoje. Meilė „neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui“ (1 Korintiečiams 13:4, 5). Kaip šį Biblijos principą galėtų pritaikyti vaikelio susilaukusi pora?

Vyras savo meilę žmonai parodys, jeigu skaitys ir domėsis, kokį poveikį gimdymas padaro moters organizmui ir psichikai. Tada jam bus lengviau suprasti, kodėl taip keičiasi žmonos nuotaika. * Prancūzijoje gyvenantis Adamas, vienuolikos mėnesių mergaitės tėvas, pripažįsta: „Kartais žmonos nuotaikų kaitą suprasti labai sunku. Bet vis sau primenu, kad tų pykčio protrūkių neturėčiau priimti asmeniškai. Tai tik reakcija į pasikeitusią, įtampą keliančią situaciją.“

O gal žmona jūsų pastangas padėti kartais supranta neteisingai? Jeigu taip, neskubėkite įsižeisti (Mokytojo 7:9). Turėkite kantrybės ir stenkitės žiūrėti, kas geriau jai, o ne jums. Tuomet kartaus nusivylimo išvengsite (Patarlių 14:29).

Kita vertus, ir žmona galėtų padėti vyrui drąsiau imtis tėčio pareigų, nors iš pradžių jam galbūt ne viskas sklandžiai eisis. Ji kantriai rodys, kaip prižiūrėti kūdikį, pavyzdžiui, kaip pakeisti vystyklus ar išplauti buteliuką.

Dvidešimt šešerių metų Elen sako turėjusi keisti savo požiūrį. „Reikėjo pripažinti, kad dukrelė nėra mano nuosavybė. Kai vyras padėdavo man prižiūrėti kūdikį, turėdavau susilaikyti ir nebūti tokia priekabi, jeigu jis ką nors darydavo ne taip, kaip sakiau“, — pasakoja moteris.

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Žmonos, jeigu jūsų vyras daro ką nors kitaip nei jūs, atsispirkite pagundai jį kritikuoti ar viską perdaryti. Jeigu už tai, ką daro gerai, pagirsite, ugdysite jo pasitikėjimą savimi ir jis daug mieliau jums padės. Vyrai, skirkite mažiau laiko ne tokiems svarbiems reikalams, kad galėtumėte kuo daugiau padėti savo žmonai, ypač pirmaisiais mėnesiais po kūdikio gimimo.

2 PROBLEMA. Silpnėja tarpusavio ryšys.

Daugelį jaunų tėvų bemiegės naktys ir užgriuvę rūpesčiai labai išvargina, todėl artimus santykius išlaikyti darosi nelengva. Vivjen, dviejų vaikų mama iš Prancūzijos, pripažįsta: „Iš pradžių buvau taip įsijautusi į mamos vaidmenį, kad užmiršau, jog esu dar ir žmona.“

Vyrai irgi neretai pamiršta, kad nėštumas žmoną išsekino tiek fiziškai, tiek emociškai. Naujagimis reikalauja daug dėmesio, taigi sutuoktiniams lieka mažiau laiko ir jėgų bendravimui, taip pat intymiems santykiams. Ką daryti, kad tas mielas, nekaltas kūdikis netaptų it kokia siena, skirianti tėtį ir mamą?

Kokia išeitis? Patikinkite, kad mylite vienas kitą.

Apie santuoką Biblijoje rašoma: „Vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu“ (Pradžios 2:24). Jehova Dievas taip nustatė, kad vaikai savo tėvus galiausiai palieka. O vyro ir žmonos, tapusių vienu kūnu, ryšys pagal Dievo valią turėtų būti visam gyvenimui (Mato 19:3-9). Kaip tad vaikelio susilaukusi pora, atsižvelgdama į šitą faktą, turėtų nusistatyti prioritetus?

Anksčiau minėta Vivjen pasakoja: „Pradžios 2:24 užrašyti žodžiai man padėjo suprasti, kad „vienas kūnas“ esu su vyru, ne su vaiku. Supratau, jog reikia stiprinti savo santuokos saitus.“ Dvejų metukų mergaitės mama Teresa sako: „Kai jaučiuosi nuo vyro šiek tiek atitolusi, imu stengtis, kad kasdien, bent trumpai, visą savo dėmesį skirčiau tik jam.“

O kaip vyras gali prisidėti prie to, kad santuokiniai ryšiai liktų tvirti? Pasakykite žmonai, kad ją mylite, ir tegul jūsų žodžius lydi malonūs poelgiai. Stenkitės išsklaidyti jos baimes, nepasitikėjimą savimi. Trisdešimtmetė Sara sako: „Moteriai reikia žinoti, kad ji tebėra brangi ir mylima, nors jos kūnas galbūt nebe toks, koks buvo iki nėštumo.“ Vokietijoje gyvenantis dviejų berniukų tėvas Alanas suvokia, kaip svarbu emociškai palaikyti savo antrąją pusę: „Noriu, kad žmona žinotų, jog visuomet gali išsiverkti ant mano peties.“

Suprantama, vaiko gimimas atsiliepia ir poros intymiam gyvenimui. Todėl vyras ir žmona apie savo seksualinius poreikius turėtų nuoširdžiai pasikalbėti. Jeigu sutuoktiniai norėtų šioje srityje ką nors keisti, Biblijoje patariama tai daryti tik abiem sutarus (1 Korintiečiams 7:1-5). Taigi būtina atvirai bendrauti. Aišku, dėl auklėjimo ar kultūrinės aplinkos poveikio kalbėtis su antrąja puse apie lytinius santykius gali būti nesmagu. Tačiau tėvais tapusiai porai, norinčiai prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, apie tai kalbėtis labai svarbu. Būkite atjautūs, kantrūs, nuoširdūs (1 Korintiečiams 10:24). Tuomet išvengsite nesusipratimų ir jūsų meilė stiprės (1 Petro 3:7, 8).

Sutuoktinių ryšys stiprėja ir jeigu jie rodo dėkingumą vienas kitam. Geras vyras tikrai supras, kad mamos atlieka daug darbų, kurie kitiems nematomi. Vivjen guodžiasi: „Vakare dažnai jaučiuosi nieko nenuveikusi, nors visą dieną be perstojo šokinėjau apie vaiką.“ Taip pat ir žmona, nors daug pluša, nenuvertins to, ką dėl šeimos gerovės daro jos vyras (Patarlių 17:17).

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Mamos, jeigu įmanoma, vaikui užmigus stenkitės pačios nusnūsti. Taip atsigausite ir turėsite daugiau jėgų bendrauti su sutuoktiniu. Tėčiai, kada galite, leiskite žmonai pailsėti ir patys kelkitės naktį pamaitinti ar pervystyti kūdikį. Vis patikinkite žmoną, kad ją mylite: palikite kokį šiltą raštelį, atsiųskite žinutę ar paskambinkite. Ir abu skirkite laiko ramiai pasišnekučiuoti. Pakalbėkite apie save, ne tik apie vaiką. Stiprinkite savo draugystę, tuomet lengviau bus įveikti visus tėvystės sunkumus.

3 PROBLEMA. Nuomonės dėl vaiko auklėjimo skiriasi.

Nesutarimai tarp sutuoktinių dažnai kyla dėl to, kad patys buvo skirtingai auklėjami. Tai patyrė Asami ir Kacuro, sutuoktinių pora iš Japonijos. Asami sako: „Maniau, kad Kacuro mūsų dukrai per daug leidžia, o jam atrodė, kad aš pernelyg griežta.“ Kaip išmokti veikti sutartinai?

Kokia išeitis? Kalbėkitės ir vienas kitą palaikykite.

Išmintingasis karalius Saliamonas rašė: „Kvailas žmogus įžūlumu sėja vaidus, o išmintis atitenka priimantiems patarimą“ (Patarlių 13:10). Ar žinote, koks jūsų sutuoktinio požiūris į vaikų auklėjimą? Jei lauksite, kol gims vaikelis ir tik tuomet imsite tartis, kaip jį auklėti, pastebėsite, jog, užuot sprendę problemas, tik ginčijatės.

Pavyzdžiui, ką nutarėte tokiais klausimais: „Kaip diegsime vaikui gerus valgymo ir miegojimo įpročius? Ar visuomet imsime ant rankų, jei migdomas verkia? Kaip pratinsime sėstis ant puoduko?“ Aišku, jūsų auklėjimo metodai tikriausiai skirsis nuo kitų porų. Dviejų vaikų tėvas Etanas pasakoja: „Kad vaiką auklėtumėte išvien, reikia šnekėtis. Tuomet geriausiai pasirūpinsite jo poreikiais.“

PAMĖGINKITE ŠTAI KĄ. Prisiminkite, kaip patys buvote auklėjami. Kokius auklėjimo metodus norėtumėte perimti iš savo tėvų, o kokie būtų nepriimtini? Tuomet pasidalykite savo mintimis su antrąja puse.

Vaiko gimimas poros gyvenimą gali pakeisti į gera

Kaip nepatyrusiai čiuožėjų porai reikia laiko ir kantrybės, kol išmoksta ant ledo išlaikyti pusiausvyrą, taip ir sutuoktiniams reikia laiko apsiprasti su tėvystės pareigomis. Bet ilgainiui jie jausis tvirčiau.

Tėvystė išbandys atsidavimą vienas kitam ir tarpusavio santykius pakeis visam gyvenimui. Tačiau šitaip galėsite išsiugdyti brangintinų savybių. Jeigu vadovausitės išmintingais Biblijos pamokymais, tikrai turėsite kuo pasidžiaugti. Štai vienas vyras, vardu Kenetas, sako: „Vaikai mūsų santuokai davė daug gero. Dabar mes mažiau galvojame apie save, labiau mylime ir geriau suprantame vienas kitą.“ Tokios savybės tikrai pageidautinos santuokoje.

^ pstr. 3 Vardai straipsnyje pakeisti.

^ pstr. 11 Keletą savaičių po gimdymo slogūs jausmai kartkartėmis užeina daugeliui moterų. O kai kurių būsena būna kur kas blogesnė — jas kamuoja depresija po gimdymo. Daugiau apie tai skaitykite Jehovos liudytojų leidžiamo žurnalo Atsibuskite! straipsniuose „Aš laimėjau kovą su gimdyvių depresija“ (2002 m. liepos 22 d. numeris) ir „Kas žinotina apie pogimdyminę depresiją“ (2003 m. birželio 8 d. numeris).

PAMĄSTYKITE...

  • Kaip pastarąją savaitę parodžiau, kad vertinu tai, ką mano antroji pusė daro šeimos labui?

  • Kada paskutinį kartą dviese nuoširdžiai pasikalbėjome apie ką nors kita, ne apie vaiką?