Mokytojo 8:1–17

  • Netobulo žmogaus valdymas (1–17)

    • Paklusk karaliaus įsakymams (2–4)

    • Žmogus valdo žmogų jo nenaudai (9)

    • Kai bausmė už piktadarystę ne tuojau pat įvykdoma (11)

    • Valgyk, gerk ir linksminkis (15)

8  Kas gi gali lygintis su išmintingu žmogumi? Kas žino išeitį iš sunkios padėties?* Išmintis daro žmogaus veidą šviesų ir sušvelnina griežtus jo bruožus.  Paklusk karaliaus įsakymams+ dėl priesaikos, duotos Dievui girdint.+  Neskubėk pasitraukti iš karaliaus akivaizdos.+ Ir nesivelk į jokią piktadarystę,+ juk karalius gali pasielgti, kaip tik panorėjęs,  jo žodis neginčijamas.+ Kas drįs jam paprieštarauti: „Ką tu darai?“  Kas įsakymui paklūsta, nenukentės.+ Išmintinga širdis žinos, kada ir ko imtis.+  Nors žmonija ir turi daug bėdų, kiekvienam reikalui spręsti yra tinkamas laikas ir būdas.+  Kadangi niekas nežino, kas įvyks, tai kas gali pasakyti, kaip tai įvyks?  Joks žmogus neturi galios dvasiai*, nėra pajėgus dvasios sulaikyti; niekas neturi galios atitolinti savo mirties dienos.+ Kaip niekas karo metu neatleidžiamas nuo tarnybos, taip ir nedorybė nepaleis tų, kurie ją daro*.  Aš mačiau, kas daroma po saule, kai žmogus valdo žmogų jo nenaudai,+ ir visus tuos dalykus apmąsčiau širdyje. 10  Taip pat mačiau, kaip laidojami nedorėliai, kurie eidavo į šventąją vietą. Mieste, kuriame jie darė savo darbus, juos netrukus pamiršdavo.+ Tai irgi tuštybė. 11  Kadangi bausmė už piktadarystę ne tuojau pat įvykdoma,+ žmogaus širdis įsidrąsina daryti pikta.+ 12  Nors nusidėjėlis, padaręs šimtą piktadarybių, ir ilgai gyventų, žinau, kad tik dievobaimingam žmogui viskas išeis į gera, nes jis bijo Dievo.+ 13  O nedorėliui geruoju nesibaigs+ ir savo gyvenimo, prabėgančio it šešėlis, jis nepailgins,+ nes jis Dievo nebijo. 14  Žemėje būna – tai irgi tuštybė*, – kad su teisiais žmonėmis pasielgiama kaip su piktadariais,+ o su piktadariais – kaip su tais, kurie daro, kas teisinga.+ Kaip sakiau, tai irgi tuštybė. 15  Užtat tegyvuoja linksmybė!+ Juk nėra žmogui nieko geriau po saule, kaip valgyti, gerti ir linksmintis. Teneapleidžia ji žmogaus, besiplūkiančio per visas savo gyvenimo dienas,+ kurias Dievas jam duoda po saule. 16  Aš atsidėjau širdimi siekti išminties ir stebėti visa, kas vyksta žemėje,+ – dieną naktį akių nesudėdavau*. 17  Mąstydamas apie visus Dievo darbus supratau, kad visko, kas vyksta po saule, žmogus perprasti negalės.+ Kad ir kaip stengtųsi, jis nesuvoks. Net jei koks išminčius ir manosi daug žinąs, iš tikrųjų jis mažai ką tesupranta.+

Išnašos

Arba „Kas gali ką nors paaiškinti?“
Arba „kvėpavimui“, „vėjui“.
Arba galbūt „taip ir nedorybė negali išvaduoti nedorėlių“.
Arba „apgailėtinas dalykas“.
Arba galbūt „žmonės akių dieną naktį nesudeda“.