Ne. Palyginus senovinius rankraščius, akivaizdu, kad Biblijos tekstas iš esmės nepasikeitė, nors knyga buvo ne vieną tūkstantį metų perrašoma ant nepatvarių medžiagų.

 Atrasta tūkstančiai senovinių Biblijos rankraščių. Kai kuriuose skirtumų randama, taigi galima daryti išvadą, kad perrašinėjant tekstą klaidų buvo padaryta. Dažniausiai skirtumai yra labai nereikšmingi ir neturi jokios įtakos teksto prasmei. Vis dėlto tyrinėtojai pastebėjo ir keletą didelių neatitikimų. Atrodo, Biblijos perrašinėtojai tokias klaidas padarė tyčia, siekdami pakeisti Biblijos žinią. Apžvelkime porą pavyzdžių.

1.   Kai kuriuose senesniuose Biblijos vertimuose 1 Jono 5:7 yra tokie žodžiai: „danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia, ir šitie trys yra viena“. Tačiau autentiški rankraščiai byloja, kad šių žodžių originalo tekste nėra. Jie buvo prirašyti vėliau. a Todėl patikimuose šiuolaikiniuose Biblijos vertimuose šie žodžiai į tekstą neįtraukti.

2.   Senoviniuose Biblijos rankraščiuose Dievo asmenvardis pavartotas tūkstančius kartų. Tačiau daugelyje Biblijos vertimų Dievo vardas yra pakeistas titulais, pavyzdžiui, „Viešpats“ arba „Dievas“.

 Iki šiol jau rasta labai daug rankraščių, todėl aptikti klaidas yra kaip niekad lengva. b Ką apie Biblijos tikslumą sužinome šiuos rašytinius šaltinius lygindami tarpusavyje?

•   Štai ką apie hebrajiškųjų raštų (dažnai vadinamų Senuoju Testamentu) tekstą pasakė tyrinėtojas Williamas H. Greenas: „Galima drąsiai teigti, kad joks kitas senovinis veikalas nebuvo perrašinėjamas taip tiksliai.“

•   Biblijos tyrinėtojas F. F. Bruce’as apie Biblijos graikiškąją dalį, arba Naująjį Testamentą, rašė: „Įrodymų, kad Naujasis Testamentas autentiškas, yra daug daugiau nei jų turima apie daugelį literatūros klasikų kūrinių, kurių autentiškumu niekas nedrįsta abejoti.“

•   Seras Fredericas Kenyonas, autoritetingas Biblijos rankraščių specialistas, yra pasakęs, kad asmuo, „į rankas paėmęs visą Bibliją, gali be baimės ar dvejonių tvirtinti laikąs iš esmės nepasikeitusį tikrą Dievo Žodį, jau daugelį amžių perduodamą iš kartos į kartą“.

•   Biblijos perrašinėtojai – tiek žydai, tiek krikščionys – išsaugojo pasakojimus, bylojančius apie didelius Dievo tarnų nusižengimus (Skaičių 20:12; 2 Samuelio 11:2–4; Galatams 2:11–14). c Be to, paliktos eilutės, kuriose žydų tauta smerkiama už nepaklusnumą ir kuriose atskleidžiamos klaidingos žmonių sukurtos doktrinos (Ozėjo 4:2; Malachijo 2:8, 9; Mato 23:8, 9; 1 Jono 5:21). Šiuos pasakojimus tiksliai perrašydami, tie vyrai įrodė, kad yra patikimi ir labai gerbia šventą Dievo Žodį.

•   Jei Dievas pasirūpino, kad Biblija būtų parašyta d, ar nebūtų logiška manyti, jog pasirūpino ir tuo, kad jos tekstas išliktų tikslus? (Izaijo 40:8; 1 Petro 1:24, 25) Juk Biblijos žinia buvo skirta ne tik senovėje gyvenusiems žmonėms, bet ir mums (1 Korintiečiams 10:11). Biblijoje paaiškinama: „Visa, kas kadaise parašyta, mums pamokyti parašyta, kad dėl savo ištvermės ir Raštų paguodos turėtume viltį“ (Romiečiams 15:4).

•   Jėzus ir jo mokiniai citavo iš hebrajiškųjų raštų nuorašų, nė kiek neabejodami šių senovinių tekstų tikslumu (Luko 4:16–21; Apaštalų darbų 17:1–3).