Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

¿Xigony non guiyopylo xcalrracné la Biblia par labúu guisianlo toib vis?

¿Xigony non guiyopylo xcalrracné la Biblia par labúu guisianlo toib vis?

 Cada íz xidal buñ raity portín raquiinyibu drogas. Ló pandemia xtuny COVID-19 galnagan reʼ más gocxiroʼni. Xidal buñ ma bisian biquiin drogas portín bisobyibu consej ni sieed ló la Biblia. ¿Láaca cadudylo loni la? Pal scú nacni, consej ni sieed reʼ sacnéni looy. a

Ló artículo reʼ sarexa guirá ndeʼ:

 ¿Xigony non guiyopylo xcalrracné la Biblia par guisianlo toib vis?

 Buñ ni rasuidy de láani ma bidzel que buñ ni nap vis reʼ ronyibu láani portín rasacyibu que noʼyibu toibyibu, rioʼyibu ló galrrasaʼ, rioʼyibu nabann o diti napyibu gan. La Biblia labúu guidudyni fe ni caquiinlo par labúu gacnéni looy guicalólo guirá galnagan né guisianlo vis, dada raibyni looy ximod gaclo ximig Dios (Salmo 25:14). La Biblia labúu gacné looy guireʼlo ló nitisi galnagan ni ralooyni diti labúu gonylo gan (Marcos 11:22-24).

 Tap consej ni radudy la Biblia par labúu guisianlo toib vis

  1.  1. Bimbu Jehová b (Juan 17:3). Láabu ngú ni bisaʼ guirá cós ni noʼ né xcalnadipbu diti noʼ chú rigaʼl láani. Per diti nosi ngú: nacbu Bixioslo ni ronladxgoluʼ looy. Láabu nábu gacbu ximiglo né gacnébu looy (Isaías 40:29-31; Santiago 4:8). Pal racacuentlo xcalrronladxbu, láabu radudybu xtiitzbu que labúu sabanylo sacró ló dzú ni sietra (Jeremías 29:11; Juan 3:16).

  2.  2. Gonab xcalrracné Jehová. Goniné Dios né gonab láabu gacnébu looy guisianlo vis, né par gaclo buñ «nayaa, ni guicacuent Dios» (Romanos 12:1). Láabu sadudybu espíritu santo o fuers ni napbu par gaplo galnadip ni caquiinlo (2 Corintios 4:7; Lucas 11:13). Fuerscu sacné looy guisianlo drogas, né dxoga dxoga saclo buñ copy ni rioladx Dios (Colosenses 3:9, 10).

  3.  3. Buny pensary xomod rony pensary Dios (Isaías 55:9). Dios sacné looy gony copylo mod ronylo pensary; ngú sacné looy guisianlo vis ni naplo (Efesios 4:23). Xpensary Dios sieedni ló la Biblia, por ngú rasac goʼolo láani guirá dzú (Salmo 1:1-3). Xidal buñ ma gocnéni layibu tzoʼ toib ni gacné layibu guienyibu ni rasuidy la Biblia (Hechos 8:30, 31). Bisuidy la Biblia né xcalrracné stoib buñ. Raruʼdo looy tzeelo xireunión testigos xtuny Jehová ro rasuidydo la Biblia né ximod guisobdo ni náni.

  4.  4. Bidzak buñ ni gacné looy. Pal cayonylo xtem guisianlo toib vis, bisetnaladx que ximiglo labúu gacnéyibu o gonyibu mal looy (Proverbios 13:20) Órni rabigaxno buñ ni rony adorar Dios labúu guidzelno ximigno. Né Dios ná que de clas amigcu gapno, portín nanbu que sacnéyibu lóono (Salmo 119:63; Romanos 1:12). Láaca golútzay ni gonylo, portín guirá ni racadiaglo, ni rabiʼlo né ni roʼolo raslooyni xi clas buñ radzaklo. Ló goxeʼsi diitz: buny por diti gonylo cós ni gony que ma diti labúu guisianlo vis (Salmo 101:3; Amós 5:14).

 Versículos xtuny la Biblia ni labúu gacné looy guisianlo vis

 Salmo 27:10: «Ná pal bixiosa né xinaʼya nasian naʼ, Jehová sagobioo naʼ».

 «Dipa bimbuya bixiosa né nirosondi ximod bibani, per órni bimbuya Jehová né bidudy cuent que nigolú noʼbu né que ronladxbu naʼ, órcu ma diti nac nacsi bibani. Modreʼ labúu bisiana vis» (Wilby, de Haiti).

 Salmo 50:15: «Bicaʼ rudx naʼ ló tiemp nagan, né naʼ salaaya looy».

 «Guirá ór versículo reʼ bidudyni fuers naʼ par diti nareʼganna, ná biaba loni stoib. Jehová buny cumplirbu ni goniʼbu» (Serhiy, de Ucrania).

 Proverbios 3:5, 6: «Gop confianz lóo Jehová né guidopy xcalnabanylo né diti gaplo confianz ló entendimiento. Goloʼ cuent láabu ló guirá ni gonylo, né láabu sony nadopbu xinéslo».

 «Versículos reʼ gocnéni naʼ par diti ñapa confianz naʼca xalagary ngú ñapa confianz lóo Jehová. Raxquixi láabu por ni gocnébu naʼ, portín por ngú labúu bitzaʼya mod naca» (Michele, de Italia).

 Isaías 41:10: «Diti guidzuibylo, portín naʼ noʼya né looy. Diti tzoʼlo ló galrrasaʼ, portín naʼ naca Dios xtunylo. Naʼ sadudi fuers looy. Scú, naʼ sacnéya looy. Né ñaya ladbuʼ sanása looy».

 «Nigolú gosaca mal órni diti biquiinna drogas. Per versículo reʼ gacnéni naʼ ñaana que Dios sacnébu naʼ par diti guisaca mal, né bunybu láani» (Andy, de Sudáfrica).

 1 Corintios 15:33: «Diti guidudyto lagary tzoʼ ni guiscú lóoto. Pal toib buñ radzak buñ mal raxin mod tzaay ni nacbu».

 «Buñ mal ni gosanéya bunyibu que naquiinna drogas né biaba ló viscu. Par labúu nasiana viscu ma diti non nadzaʼga guirá ximiga, xalagary ngú non nadzaʼga buñ ni bibiʼya que nap toib galnabany nayaa» (Isaac, de Kenia).

 2 Corintios 7:1: «Cueʼno tiplad guirá cós ni rony buidy laidyno né xpensaryno».

 «Diitzreʼ bikíil ná ñoni xtem par nasiaaya ladi né nasiana mod nabani, ni bistopy naʼ» (Rosa, de Colombia).

 Filipenses 4:13: «Náapa fuers par goni nitisi cós portín Dios radudy galnadip naʼ».

 «Goona que diti labúu ñoni láani stipnaʼca, portín diti gopa fuers par nasiana de naquiinna drogas. Por ngú gonaba xcalrracné Dios. Láabu bidudybu fuers ni biquiinna» (Patrizia, de Italia).

 Stipnés experiencias: La Biblia gocné layibu bisianyibu tipnés vis

 Joseph Ehrenbogen goniʼsbu lad buñ mal né biabbu ló vis xtuny alcohol, gues, mariguan né heroína. Xidal buelt stidxosi ñaitybu, per toib cós ni bíilbu ló la Biblia gocnéni láabu par natzaʼbu mod nabanybu. Bíil experiencia xtunybu ló artículo ni laa, «Aprendí a respetar a las mujeres y a respetar mi vida»

 Dimitry Kórshunov xidal buelt biyopybu mod nasiambu galrrasoch. Bibiʼ video ni laa, «Bianladxi mod bibani» par ganlo xi gocné láabu nasiambu vis ni gopbu.

 ¿Ná la Biblia que mal láani tzee buñ ló doctor par guisian vis la?

 Yaca. La Biblia ná que «buñ nasac diti raquiin tzee ló doctor, per buñguitz la scú» (Mateo 9:12) Instituto Nacional sobre el Abuso de Drogas de Estados Unidos ná: «Ni raquiin buñ drogas nacni toib galguitz nagan, né par guisian buñ drogas diti nosi guiniiny layibu gonyibu láani». Fuers ni radudy Dios más nadipni que fuers ni napno par gonyno gan vis. Ná scú xidal buñ ni ma bisian vis né xcalrracné la Biblia, biquiin ñeʼyibu ló doctor. c Por ejemplo Allen, toib buñguieeu ni godudy ló galnagan reʼ rasetnaladx: «Órni buni por nasiana galrrasoch, nigolú goloʼni naʼ ló galrrioʼob. Órcu bidudy cuent que diti nosi biquiinna galrracné espiritual láaca biquiinna xcalrracné doctor.

 ¿Raniʼ la Biblia que mal láani guiquiinno drogas par remeidy la?

 Yaca. La Biblia ná que labúu guiquiinno alcohol par guisial tipnés galguitz o par gacnéni toib buñ ni mápa mer gaity par gony guantary galrrioʼobcu (Proverbios 31:6; 1 Timoteo 5:23). Per raquiin gapno cuidad portín tanli alcohol né stipnés remeidy ni rachoc xfuers toib galrrioʼob labúu gacni toib vis. Por ngú rasac ganno xi riesga noʼ, né gapno cuidad órni raquiinno remeidy ni radudy doctor lóono par guichoc ló galrrioʼob (Proverbios 22:3).

a Ná artículo reʼ rasetlani de drogas, xconsej la Biblia ni rarecaa reʼ, láaca racnéni buñ par labúu guisian alcohol, gues, ni rogoluʼ buñ, galrraguit, pornografía né redes sociales.

b Laa Dios ngú Jehová (Salmo 83:18). Bíil artículo ni laa, «¿Chú láabu ngú Jehová?»

c Xidal hospitales, programas de recuperación radudyibu galrracné buñ. Tigaaga buñ non gan xi cós non gony né xi cós más sacné láabu (Proverbios 14:15).