Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

Ni ranabdiitz buñ ni roʼol

Ni ranabdiitz buñ ni roʼol

¿Chú láabu «buñgonaʼ» ni ritlaa ló Isaías 60:1, né ximod riásbu né rabeʼbu guii?

Isaías 60:1 ná: «Biás buñgonaʼ goleʼ guii, portín xcalnanílo ma noʼni reʼ. Gloria xtuny Jehová racaptzaʼni laidylo». Diitz ni sieed antes raslooyni que buñgonaʼcu nacni Sion, ni radudy diitz, Jerusalén, ni góc capital xtuny Judá ló dzúcu (Is. 60:14; 62:1, 2). Jerusalén rony representarni guidopynac gudx Israel. Per ¿pu ór né ximod biás Jerusalén né gosalóni goleʼni guii? ¿Cayac cumplir ni goniʼ Isaías ló naareʼ la? Guisuidyno xcalrracapyni.

¿Pu ór né ximod biás Jerusalén né gosalóni goleʼni guii? Buñ judíos bireʼyibu xcudxyibu né goyeeyibu Babilonia 70 íz. Ló tiempcu, Jerusalén né templo ni goyoʼ lainyni gocni yoʼ balaʼ. Per, órni medos né persas bunyibu gan Babilonia, guirá israelitas ni bibany lainy gudxcu, gopyibu oportunida par nabiguetyibu xcudxyibu né nagoʼyibu adoración ni nayaa stoib (Esd. 1:1-4). De goló íz 537 antes de xtzúno, xidal judíos ni diti bisian Jehová de 12 tribus bibiguetyibu (Is. 60:4). Bidudyibu sacrificios par Jehová, bunyibu lanii né bisaʼyibu templo stoib (Esd. 3:1-4, 7-11; 6:16-22). Por ngú gloria xtuny Dios gosaló bicaptzaʼditni stoib lainy gudx Jerusalén, ni radudy diitz, lainy xcudx Dios, ni góc copy. Layibu láaca gocyibu ro ralainy guii par stipnés gudx ni goyoʼ ló galnacay espiritual.

Per, diti guidopy profecíacu góc cumplir ló Jerusalén ni goyoʼ ló dzú ni see. Casi guirá israelitas diti bisobrayibu Jehová (Neh. 13:27; Mal. 1:6-8; 2:13, 14; Mat. 15:7-9). Né después dada goleʼyibu tiplad Mesías, Jesucristo (Mat. 27:1, 2). Né ló íz 70, Jerusalén né templo binitlóni stoib.

Jehová goniʼ que ngú gac (Dan. 9:24-27). Riendxich que ni goniiny Jehová diti gocni que Jerusalén literal ñony cumplir guiránac profecía ni sieed ló capítulo 60 xtuny Isaías.

¿Cayac cumplir ni ná Isaías ló naareʼ la? Scú, per nigoreʼ «buñgonaʼ» rony representarni stoib cós: «Jerusalén ni noʼ guiaʼ». ¿Xí láani ngú Jerusalén ni noʼ guiaʼ? Nacni xcudx Jehová ni noʼ guibá, ronoʼ xpiin Dios ni diti labúu rabiʼno. Pablo goniʼ ndeʼ de gonaʼ reʼ: «Nacbu xinaʼno» (Gál. 4:26). «Xiimbu» nac Jesús né 144.000 cristianos ungidos, ladyibu noʼ Pablo, ni nap esperanza guibany lainy guibá né ni noʼ lad «toib gudx nayaa», «Israel ni nac xcudx Dios» (1 Ped. 2:9; Gál. 6:16).

¿Ximod biás Jerusalén ni noʼ guiaʼ né goleʼni guii? Bunybu láani né xcalrracné xiimbu ni nac ungidos né noʼ ló Gudxlio. Guitzakno mod bibanyibu né mod ná profecía ni sieed ló capítulo 60 xtuny Isaías.

Cristianos ungidos non ñásyibu portín goyoʼyibu ló galnacay espiritual desde siglo segundo, órni gocxiroʼ apostasía después ni goity apóstoles (Mat. 13:37-43). Gocyibu press xtuny Babilonia la Grande, imperio mundial xtuny religión falz. Goyoʼyibu xan xomandaryni dada dzú ni la Biblia rabeʼ laa «órni ma guidubylagaʼ gudxliogox reʼ», toib tiemp ni gosaló íz 1914 (Mat. 13:39, 40). Diti xidzú después, ló íz 1919, bireʼyibu xan xomandaryni né nimaca gosalóyibu goleʼyibu guii espiritual. ¿Ximod? Goyodieʼyibu goniʼyibu xtiitz Dios. a Desde dzúcu, buñ de guiránac gudx bibigaxyibu ronoʼ guiicu, ladyibu goyoʼ stidxo Israel xtuny Dios, ni láaca nac «reyes» ni ritlaa ló Isaías 60:3 (Apoc. 5:9, 10).

Ló dzú ni sietra, cristianos ungidos sabeʼyibu xquii Jehová de toib mod más sacró. Órni guilox xcalnabányibu ló Gudxlio, sioʼyibu lad «Jerusalén ni Nacopy», ni radudy diitz, xinoby Cristo, ni noʼ lad 144.000 reyes né sacerdotes. (Apoc. 14:1; 21:1, 2, 24; 22:3-5).

Jerusalén ni Nacopy nigolú sasacni par gac cumplir ni ná Isaías 60:1 (bitzak Isaías 60:1, 3, 5, 11, 19, 20 né Apocalipsis 21:2, 9-11, 22-26). Xomodpa Jerusalén literal gocni roʼ goyoʼ Gobierno xtuny Israel, Jerusalén ni Nacopy sacyibu toib Gobierno ni gony mandary Gudxlio copy. ¿Xí radudy diitz apocalipsis órni raniʼni que Jerusalén ni Nacopy «cayetj desde lainy guibá ronoʼ Dios»? Radudyni diitz que sabiʼni Gudxlio. Órni rasetlani de gudxcu, la Biblia ná que buñ de guirá gudx «sasaayibu por xcalnaníbu» né ma diti sioʼyibu xan xomandary galkié né galgoity (Apoc. 21:3, 4, 24). ¿Xí láani sac? Sac cumplir ni goniʼ Isaías né stipnés profetas, «gac copy guirá cós» (Hech. 3:21). Ni gac copy guirá ndeʼ, gosalóni órni Cristo bidxin góc Rey, né saloxni ór guilox Tipmil íz.

a Ezequiel 37:1-14 né Apocalipsis 11:7-12 láaca raniʼni órni góc copy adoración ni nayaa ló íz 1919. Profecía xtuny Ezequiel raniʼni que guirá cristianos ungidos ñac copyibu ló sentido espiritual después ni ñoʼyibu xan xomandary stipnés. Profecía xtuny Apocalipsis raniʼni que chop tzón cristianos ungidos ni rasanir ló dxiin ni rony xcudx Jehová, nabanyibu stoib ló sentido espiritual, después ni nadudyibu toib tiemp sin ñonyibu dxiin portín ñoʼyibu lachquiip. Ló íz 1919, chop tzón herman reʼ bireʼ laayibu «mós ni rony xinésni né naní xcalrrien» (Mat. 24:45; bibiʼ libro La adoración pura de Jehová: ¡por fin restaurada!, pág. 118).