Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 12

Guibanyno mod rioladx Dios

Guibanyno mod rioladx Dios
  • ¿Ximod labúu gaclo ximig Dios?

  • ¿Ximod ni goniʼ Buñdzab láaca raguiñani looy?

  • ¿Xí cós ni rony buñ diti rioladx Jehová?

  • ¿Ximod labúu guibanylo mod rioladx Dios?

1, 2. Bisetlaa chú layibu bibiʼ Jehová xomod ximigdxin.

¿XÍ CLAS buñ nabúlo par ñac ximiglo? Sigory nabúlo buñ ni rony pensary xomod looy, ni rioladx ni looy rioladxlo, né ni natzaay xcalnabany xomod looy. Nantzaydo que looy nabúlo buñ ni nap galronladx né ni natzaay xcalrrien.

2 Ló xidal íz ni ma godudy, Dios ma golú tipnés buñ ni góc ximigdxinbu. Biduidysi cuent Jehová goniʼ que Abrahán góc ximigbu (bíil Isaías 41:8; Santiago 2:23). Dios goniʼ que David góc toib «buñguieeu ni xcalnabany[bu] rioladx mod nac» portín láabu gócbu buñ de clas ni Dios nadxiʼ (Hechos 13:22). Láaca Daniel ni bicaʼ profecía, Dios góoch láabu: «Looy nigolú rasaclo» (Daniel 9:23).

3. ¿Xigony rabú Jehová tipnés buñgudxlio par gac ximigbu?

3 ¿Xigony bibiʼ Jehová a Abrahán, David né Daniel xomod ximigbu? Scú, láabu gochbu Abrahán: «Portín bisobdiitzlo xtiidza» (Génesis 22:18). Scú, Jehová rabigaxbu buñ ni nac buñdxo né rasob ni nábu. «Colguisob xtiidza —góoch Jehová a israelitas—, né naʼ sadxin saca Dios xtunyto, né lóoto sadxin sacto xcudxi.» (Jeremías 7:23.) Pal rasoblo ni ná Jehová, sacloʼ ximigbu.

JEHOVÁ RADUIDY GALNADIP XIMIG

4, 5. ¿Ximod raslooy Jehová xcalnadip par gacnébu xcudxbu?

4 Buny pensary xí raduidy diitz gac buñ ximig Dios. La Biblia ná que Jehová rayopy mod par «guislooybu xcalnadipbu a guirá ni rony ni nábu né guidopy galnabany» (2 Crónicas 16:9). ¿Ximod raslooy Jehová xcalnadip par gacnébu looy? Salmo 32:8 raslooy toib mod ni ná: «[Naʼ, Jehová,] soni que naní gac guiclo, né sasudi looy néz ni non saalo. Naʼ nigolú salidza looy né bisalóya».

5 ¡Mod raniʼ Jehová ganbu looy rasisni xcalnabanylo! Láabu salitzbu looy ro caquiinlo láani, né pal ronylo ni canabbu looy, láabu sambu looy. Dios raniiny gacné looy par gony guantarylo prueby né galnagan ni racalólo (bíil Salmo 55:22). Pal looy ronylo ni ná Jehová né guidopy xcalnabanylo labúu gapló confianz xomod salmista, ni goniʼ diitzreʼ: «Naʼ napa Jehová nislóya guirási ór. Portín láabu noʼbu niis ladbuʼya, dipa sarel ñeʼya» (Salmo 16:8; 63:8). Scú láani, Jehová labúu gacné looy guibanylo mod rioladxbu. Per xomod ma nanlo, noʼ toib enemig xtuny Dios ni ná guicaa looy par diti gonylo ni ná Dios.

BUÑDZAB CUALÓ JEHOVÁ

6. ¿Xí goniʼ Buñdzab ni gony buñgudxlio?

6 capítulo 11 ló libro reʼ bienno ximod Buñdzab goniʼ que Dios diti rony mandary galán. Buñdzab goniʼ que Dios rascú né biduidybu diitz que Jehová diti rony mandary xinésni por ni diti biduidybu lagary que Adán né Eva ñonyibu por stip layibu xí ngú cós tzaay né cós mal. Después ni biché Adán né Eva, bidal xiinyibu ló Gudxlio. Ór cú Buñdzab goniʼ que guirá buñ diti labúu gony ni rioladx Dios. Buñdzab goniʼ: «Buñ diti rony ni ná Dios por galnadxiʼ. Pal Dios raduidy lagary naʼ labúu goni que nitisi buñ guicaló láabu». Historia ni rasetlaa de Job raslooy que ngú ni buny crer Buñdzab. Per ¿chú láabu góc Job, né ximod golaa láabu diitz ni goniʼ Buñdzab?

7, 8. a) ¿Xigony birelguiaʼ Job lad buñ ni bibany ló xtzúbu? b) ¿Xí láani biduidy Buñdzab diitz órni goniʼbu que Job diti rasob Jehová né guidopy galnabany?

7 Casi tzón mil xhoopgayoʼ íz de goló bibany Job. Gócbu toib buñtzay né por ngú Jehová goniʼ: «Yadi ni toib buñ xomod láabu ló gudxlio. Láabu nacbu toib buñguieeu ni rony xinésni ni diti sasian naʼ, ni radzuiby Dios né ni ralsit de cós mal» (Job 1:8). Jehová bioladx mod góc Job.

8 Buñdzab goniʼ que Job diti rony ni ná Dios né guidopy galnabany. Buñdzab gochbu Jehová: «¿Xí diti ma goloʼlo toib leʼ roloobu né roloo lidxbu né roloo guirá ni napbu par guilaani láabu la? Looy ma bisiablo xilaaylo ló dxiin ni ronybu né ñabu, né xidal clas nimal ni napbu ma bidalyimu ló gudxlio. Per, buny prueby stoib mod, biscaʼ ñalo né goleʼ guirá ni napbu, né guidoni pal diti saniʼbu cós mal de looy nislócalo» (Job 1:10, 11).

9. ¿Ximod cuapy Jehová ni goniʼ Buñdzab, né xigony?

9 Nadip góc xtiitz Buñdzab que Job rony ni ná Dios portín racaʼbu xilaay Dios. Láaca goniʼbu que pal Job rioʼ ló prueby sacalóbu Dios. ¿Ximod cuapy Jehová guirá ni goniʼ Buñdzab? Ni goniʼ Buñdzab golaani ni noʼ lainy xcalnabany Job. Por ngú, Jehová biduidy lagary que Buñdzab nagoʼ Job ló prueby. Modreʼ naslooy Job pal nadxiʼbu Dios o yaca.

RIOʼ JOB LÓ PRUEBY

10. ¿Xí prueby cualó Job, né xí bunybu?

10 Buñdzab ni maca goloʼbu Job ló xidal prueby. Xinimal Job golann buñ layimu, né stipnés xinimalbu goity. Né xidal xomósbu bigaity buñ layibu. Ndeʼ buny que Job biaʼan ló galsii. Después Buñdzab bitné stoib galnagan, guirá chii xiin Job goity ló toib buroʼdant. Per ná godudybu ló desgrasy, «Job diti bunybu galkié né diti bigotzbu dool Dios por guirá cós mal» (Job 1:22).

11. a) ¿Xí más bislooy Buñdzab ni góc né Job, né ximod cuapy Jehová láabu? b) ¿Xí buny Job órni cuaʼbu galguitz mal reʼ?

11 Buñdzab diti bireʼgan. Bunybu pensary que Job labúu ñony guantary nasnitbu guirá cós ni rasac ni napbu, xomósbu, xiimbu, per pal Job naxoʼ nacalóbu Dios. Por ngú Jehová biduidy lagary Buñdzab nacaʼ toib galguitz ni raduidy yoʼob laidy Job, ndeʼ nigolú bioʼob. Per ndeʼ diti buny que nasnitbu fe lóo Dios. Nadip góc xtiitz Job né goniʼbu: «¡Dada dzú gati, dipa sasiana goni ni nac xinésni!» (Job 27:5).

Job goyoʼ xilad Jehová né cuaʼbu xiroʼ galnasác

12. ¿Ximod cuapy Job ni goniʼ Buñdzab?

12 Job diti gon que Buñdzab goloʼ láabu ló desgrasy. Diti gontzaybu ni goniʼ Buñdzab que xcalmandary Dios diti raquiin, por ngú bidzuibybu que Dios cagoʼ láabu ló desgrasy (Job 6:4; 16:11-14). Ná scú, Job diti biché nisló Jehová. Per diti nosi ngú, ni bisobbu Dios bislooybu que guirá ni goniʼ Buñdzab, ni buñ noʼ xilad Jehová nacní por ni racaʼbu xcalrrascad Jehová.

13. ¿Xí cuaʼ Job por ni diti biché nisló Dios?

13 Ni Job diti biché bunyni que Jehová labúu nacapy diitz mal ni goniʼ Buñdzab. Job nigolú góc ximig Jehová, né cuaʼbu xiroʼgolu galnasác por ni goyoʼbu xilad Jehová (Job 42:12-17).

XIMOD NI GONIʼ BUÑDZAB LÁACA RAGUIÑANI LOOY

14, 15. ¿Xigony ranino ni Buñdzab bigotzbu dool Job láaca raguiñani guirá buñgudxlio?

14 Ni goniʼ Buñdzab diti nosi gocni né Job, láaca raguiñani looy. La Biblia raslooytzay ló Proverbios 27:11, ni ná: «Goloʼ xcalrrienlo, xiingaʼna, né buny que guibaladx xcalnabani, par labúu guicabi ni cayony borla naʼ». Diitzreʼ cuáni xidalgayoʼ íz de goló goity Job, texto reʼ raslooy que Buñdzab digundi guisian de guiniʼ mal de Dios né de guirá ni rasob láabu. Órni rabanyno de toib mod ni rioladx Jehová, racnéno guicapyno galrrascú ni raniʼ Buñdzab, né scá ronyno que rabaladx xcalnabany Dios. ¿Xí ronylo pensary de ndeʼ? Ná raquiin guitzálo mod nabanylo, ¿diti sacroyen láani gacnélo Dios par guicapylo galrrascú ni raniʼ Buñdzab la?

15 Biduidysi cuent xí goniʼ Buñdzab: «Toib buñ saduidy guirá ni nap par labúu guibany» (Job 2:4). Órni goniʼbu «buñ» Buñdzab bislooytzay que diti nosi bigotzbu dool Job, láaca bigotzbu dool guirá buñgudxlio. Ndeʼ nigolú rasac. Buñdzab raniʼ que looy sachélo nisló Dios. Raniiny láabu que órni looy tzólo ló galnagan diti guisoblo Dios né guisianlo gonylo xinésni. ¿Xí labúu guiquiin Buñdzab par cuébu buñ xilad Dios?

16. a) ¿Xí xidal mod raquiin Buñdzab par cuébu buñ xilad Dios? b) ¿Ximod labúu naquiin Buñdzab guirá mod rony par cuébu looy xilad Dios?

16 Xomod ma bisuidyno ló capítulo 10 Buñdzab raquiin xidal mod par cué buñ xilad Dios. Toib mod ni racalóbu ngú «xomod toib betz ons ni cayopy ni guá» (1 Pedro 5:8). Xcalnadip Buñdzab labúu guienni órni ximiglo, xfamilylo o stipnés buñ diti rioladx que looy guisuidylo la Biblia né gonylo ni cayenlo (Juan 15:19, 20). * Stoib mod ni rony Buñdzab ngú, «diti rasian rac xomod toib ángel de guii» (2 Corintios 11:14). Scú, Buñdzab labúu guiquiin xidal mod par guiablo ló xcalrrascúbu né par diti guibanylo mod rioladx Dios. Toib mod ni raquiimbu ngú que looy guireʼganlo. Sigory ronybu que looy guisaclo que diti raquiinlo par gonylo ni ná Dios (Proverbios 24:10). Per ná pal Buñdzab ronybu xomod toib «betz ons ni cayopy ni guá» o xomod rony toib «ángel de guii» ni rayopybu ngú que: órni looy guicalólo galnagan, sasianlo gonylo ni ná Jehová. ¿Ximod labúu guicapylo ni goniʼ Buñdzab né guislooylo que nóolo xilad Jehová xomod Job ni diti biché nisló Jehová?

GUISOBNO NI RONY MANDARY JEHOVÁ

17. ¿Xí razón ni rasac napnó por ni rasobno ni rony mandary Jehová?

17 Looy labúu guicapylo ni raniʼ Buñdzab pal ronylo mod rioladx Jehová. ¿Xí raquiin gonylo? La Biblia racapy: «Naplo xí de gandxiʼlo Jehová Dios xtunylo né guidopy xcalnabanylo né guidopynaclo né guidopy fuers xtunylo» (Deuteronomio 6:5). Órni más gandxiʼlo Jehová, más guiniiny looy gonylo ni ranabbu. Juan bicaʼ diitzreʼ: «Ndeʼ nac mod rarexa galnadxiʼ ni napnó Dios: guisobno ni rony mandarybu lóono». Pal looy nadxiʼlo Jehová né guidopy xcalnabanylo saduidylo cuent que «ni rony mandarybu diti naganni» (1 Juan 5:3).

18, 19. a) Bisetlaa tipnés cós ni rony mandary Jehová (bibiʼ cuadriyen ni ná « Guianladxno ni Jehová rianladx.») b) ¿Ximod nánno que Dios diti canab xiroʼgolu lóono?

18 ¿Xí rony mandary Jehová? Tipnésni nac cós ni diti non gonyno. Bibiʼ cuadriyen ni ná « Guianladxno ni Jehová rianladx». Cuadriyen sitné xidal cós ni la Biblia rianladx. Sigory órni guibiʼlo láani, primer ralooypani diti mal nacní. Per órni gonylo pensary ló textos ni sitnéni saduidylo cuent que xiley Jehová xinésni. Sigory raquiin guitzálo mod nabanylo, ndeʼ nac toibtica cós ni más nagann ni non gonylo. Per buñ ni nabany mod rioladx Dios rasacyibu sacró né goxtiguie noyibu (Isaías 48:17, 18). Labúu guicaʼlo ndeʼ. ¿Ximod nánno láani?

19 Jehová dipa ranab más ni diti labúu gonyno (bíil Deuteronomio 30:11-14). Láabu rimbubu ni labúu gonyno, né ni diti noʼ ladxñano gonyno (Salmo 103:14). Láaca labúu guiduidybu lóono galnadip par guisobno ni nábu. Pablo bicaʼ ndeʼ: «Dios nac fiel, né diti saduidybu lagary tudyto ló prueby ni diti labúu gony guantaryto, órni ma nóoto ló prueby láabu sayopybu mod par guireʼto loni né gony guantaryto láani» (1 Corintios 10:13). Par gony guantaryno, Jehová labúu guiduidy lóono «galnadip ni buñ diti nap» (2 Corintios 4:7). Después ni godudy Pablo ló xidal prueby goniʼbu ndeʼ: «Labúu racalóya nitisi cós portín láabu raduidybu galnadip naʼ» (Filipenses 4:13).

GAPNÓ CÓS TZAAY NI RIOLADX JEHOVÁ

20. ¿Xí cós tzaay non gapló ni rioladx Jehová, né xigony rasacni?

20 Scú láani, par guibaladx xcalnabany Jehová diti nosi guianladxno ni rianladxbu. Láaca raquiin gandxiʼno ni nadxiʼbu (Romanos 12:9). ¿Diti rasaclo sacró órni radzaklo buñ ni rony pensary xomod looy, ni rioladx ni looy rioladxlo, né ni natzaay xcalnabany la? Jehová láaca rioladx guidzak buñ de clas cú. Por ngú, bisuidy gandxiʼlo cós ni Dios nadxiʼ. Ló Salmo 15, rasetlani chú layibu raniʼ Dios nac ximig. (Bíil Salmo 15:1-5.) Ni nac ximig Jehová raduidy lagary que xcalnadip Dios gony que gapyibu galnadxiʼ, galrrabaladx, guiguaʼyibu goxt, gapyibu paseinys, buñtzayxat, buñ ni nap galronladx, buñ ni nap fe, buñ nadaʼa né buñ ni labúu rony mandary láacabu (Gálatas 5:22, 23).

21. ¿Xí gacné looy gonylo cós tzaay ni Jehová rioladx?

21 Ni gacné looy gonylo cós tzaay ngú diti guisianlo goʼol lo né guisuidylo la Biblia. Órni cayenlo xí ranab Dios ndeʼ sacné looy par xpensarylo gacni toibsi né xpensary Dios (Isaías 30:20, 21). Órni más nadxiʼlo Jehová más saniiny looy guibanylo mod rioladxbu.

22. ¿Xí sacaʼlo pal rabanylo mod rioladx Dios?

22 Raquiin xtem par guibanylo mod rioladx Jehová, la Biblia ná que órni ratzáno mod nabanyno nacní xomod guisianno mod gócno né gacno buñ copy (Colosenses 3:9, 10). Salmista goniʼ ni buny mandary Jehová: «Ni rasob láani, racaʼ xiroʼ galnasác» (Salmo 19:11). Pal looy nabanylo mod rioladx Jehová, sacaʼlo xiroʼ xilaaybu. Láaca guislooylo que ni goniʼ Buñdzab por galrrascú láani, né sonylo que guibaladx xcalnabany Jehová.

^ Párrafo. 16 Ndeʼ diti raduidy diitz que buñ ni racaló looy merpa Buñdzab rakíil layibu par gonyibu ngú. Per láabu ngú ni rony mandary gudxliogoxreʼ, né láani noʼni ló xomandarybu (2 Corintios 4:4; 1 Juan 5:19). Por ngú lóono nantzayno que xidal buñ diti sioladx gony ni ná Dios, né por ngú sioʼ ni sacaló looy.