Ir al contenido

¿Chaaj woʼ reet inqʼorarik chi reʼ Jesús rakʼuun i Dios?

¿Chaaj woʼ reet inqʼorarik chi reʼ Jesús rakʼuun i Dios?

Reʼ iruqʼor i Santo Laj Huuj

 Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi reʼ Jesús «Rakʼuun i Dios» (Juan 1:49). Noq iruqʼor «Rakʼuun i Dios» iraaj ruqʼorom chi reʼ i Dios ajtzʼuhkrisaneel eh ruukʼ inchalik i kʼacharik, iraaj ruqʼorom chi reʼ reh xtzʼuhkrisanik reh i Jesús (Salmo 36:9 eh Apocalipsis 4:11). Reʼ Santo Laj Huuj maʼ iruqʼor ta chi reʼ Dios ponik chi rajaaw i Jesús jeʼ rukabʼ kiponik chi ajabʼees taqeh kʼachareel noq inwihʼik kihaʼlakʼuun.

 Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor woʼ chi reʼ taqeh ángel ruhaʼlakʼuun woʼ i Dios taqeh (Job 1:6). Irukʼuhtaaj woʼ chi reʼ Adán i peet winaq «rakʼuun i Dios» (Lucas 3:38). Xa reʼ laʼ, reʼ Santo Laj Huuj irukʼuhtaaj chi reʼ Jesús rakʼuun i Dios reʼ i qʼe’ irukʼax ruum chi reʼ reh i peet xutzʼuhkrisaj, eh reʼ Dios xtzʼuhrisanik reh.

 ¿Wilik na naq chik i Jesús pan taxaaj noq ko majaaʼ inkʼulik wach akʼal?

 Hooʼ, wilik naq chik. Noq ko majaaʼ naq inasjik ayuʼ wach akʼal, reʼ reh jenaj naq uxlabʼal ar pan taxaj. Reʼ reh xuqʼor: «xinqajik cho pan taxaj» (Juan 6:38, RLLH eh 8:23).

 Reʼ Jehová peet xutzʼuhkrisaj i Jesús. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi riij i Jesús:

  •   Xa wilik woʼ chaloq noq komajaaʼ i rutzʼuhkrisaj chuʼnchel i xa chibʼih jariik (Colosenses 1:15).

  •   Raaʼ riʼsil chuʼnchel i rutzʼuhkrisam chaloq i Dios (Apocalipsis 3:14).

 Ruukʼ i Jesús xooj eloq wach i qʼorooj cho ribʼiral chi riij jenaj xa wilik woʼ chaloq najtir qʼiij (Miqueas 5:2 eh Mateo 2:4-6).

 ¿Chajariik naq irubʼan i Jesús pan taxaaj noq ko majaaʼ naq inchalik nah akʼal?

 Wilik naq jenaj nimlaj rukamaj pan taxaaj. Reʼ Jesús kʼahchiʼ naq ruqʼoriik chi riij i kamanik wilih noq xuqʼor reh i Dios: «WaJaaw, inwaaj woʼ chik chi nee nayeew weh i nuloqʼil ar awuukʼ, jeʼ rukabʼ i nuloqʼil wilik pampeet noq komajaʼ inatzʼuhkrisaj chaloq i wach akʼal» (Juan 17:5).

 Xutoobʼeej i Rajaaw chi rutzʼuhkrisjiik chuʼnchel i xa chajariik wilik. Reʼ Jesús xkamanik chi rucheel i Dios «chi jenaj manlik ajkamanoom» (Proverbios 8:30, TNM). Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi riij i Jesús «pa ribʼihnaal i reh xtzʼuhkresjik chuʼnchel i wilik pan taxaaj eh wach akʼal» (Colosenses 1:16, RLLH).

 Reʼ Jehová xukoj i Jesús reh rukorsjik chuʼnchel i xa chibʼih jariik, wilik xutzʼuhkrisaj jeʼ rukabʼ taqeh ángel eh i taxaaj akʼal (Apocalipsis 5:11). Reʼ kamanik xkib’an i Jesús eh i Dios jeʼ rukabʼ i kamanik inkib’an jenaj ajkorsan ehtalil reh paat eh jenaj ajkorsen paat. Reʼ jenaj irukorsaj i rehtalil i paat eh reʼ jenaj iruchʼikaaʼ i paat.

 Reʼ Atoobʼlaj Qʼorik. Reʼ Santo Laj Huuj iruqʼor chi noq reʼ Jesús ko majaaʼ inkʼulik ayuʼ wach akʼal, inqʼorarik naq reh «Atoobʼlaj Qʼorik» (Juan 1:1). Reʼ i wilih iraaj ruqʼorom chi reʼ Dios xukoj i rakʼuun chi ajjalal ruqʼorbʼal chi kiwach taqeh tokoom uxlabʼal.

 Eh i Dios xukoj woʼ i Jesús chi ruqʼorariik i ruqʼorbʼal keh taqeh kʼachareel. Eh mareh, reʼ Jehová xukoj i Jesús reh ruqʼorariik keh i Adán eh i Eva chajariik naq i nakibʼanam pan holohik yeʼaabʼ Edén (Génesis 2:16 eh 17). Mareh reʼ woʼ i Jesús, i ángel reʼ xukʼam kibʼeeh taqeh Israelita noq xiʼikʼik pan chiq yuuqʼ eh mareh reʼ woʼ naq i reh i qʼorbʼal nakibʼiram (Éxodo 23:20 ko pan 23). a

a Xa maʼ reʼ ta i Atoobʼlaj Qʼorik, jenaj ángel rukojom i Dios reh qʼorik kuukʼ taqeh kʼachareel. Reʼ Jehová rukojom woʼ tokoom taqeh ángel, maʼ xa reʼ ta i Rakʼuun rukojom reh ruyeʼariik i kʼuhbʼaal keh taqeh Israelita (Hechos 7:53; Gálatas 3:19 eh Hebreos 2:2 eh 3).