DAUGUMA žino, kaip Jėzui buvo įvykdyta mirties bausmė. Jį prikalė prie stulpo greta dviejų nusikaltėlių (Mt 27:35–38). Paskui Jėzaus kūnas buvo prirengtas laidotuvėms ir paguldytas uoloje iškirstame kape (Mk 15:42–46). Tačiau šiuo faktu kai kurie evangelijų kritikai abejoja.

Žurnalistas Arielis Sabaras (Ariel Sabar) žurnale Smithsonian rašo, kodėl reiškiamos tokios abejonės: „Nukryžiavimo bausmę skirdavo visuomenės padugnėms, tad kai kurie žinovai teigia, kad romėnai nebūtų leidę nukryžiuotojo oriai palaidoti.“ Romėnai pasmerktus nusikaltėlius norėjo kuo daugiau pažeminti, tad lavoną neretai palikdavo kabėti ant stulpo maitėdoms. Paskui likusius palaikus sumesdavo į bendrą kapą. Tad ar tikrai tokia mirties bausme nubaustas žmogus galėjo būti deramai palaidotas kape?

Archeologija liudija, kad bent jau kai kuriuos žydus, nubaustus tokia bausme, deramai palaidojo. Pavyzdžiui, 1968 metais tipiškame žydų šeimos kape šalia Jeruzalės buvo aptikti pirmajame amžiuje gyvenusio vyro vardu Jehochananas kaulai. Jie rasti osuarijuje (nedidelis karstas mirusiojo kaulams laidoti). Tarp tų kaulų išliko ir kulnakaulis, geležine 11,5 centimetro ilgio vinimi prikaltas prie medinės lentos. Šis radinys, anot Sabaro, „padėjo užbaigti ilgai trukusį ginčą dėl evangelijų pasakojimo apie Jėzaus kūno palaidojimą kape“. Verta dėmesio, kad tas radinys yra būtent iš pirmojo amžiaus. Sabaras sako: „Jehochanano kulnakaulis yra aiškus įrodymas, kad šį Jėzaus laikais gyvenusį žydą romėnai nukryžiavę leido palaidoti pagal žydų papročius.“

Ar tas kulnakaulis leidžia daryti prielaidas, kokioje padėtyje Jėzaus kojos buvo prikaltos prie stulpo? Esama įvairių nuomonių. Tačiau viena tikra: kai kurie mirtimi nubausti nusikaltėliai išties būdavo palaidojami, o ne metami į bendrą kapą. Tad Biblijos pasakojimas, kad Jėzaus kūnas buvo paguldytas kape, visiškai patikimas.

Maža to, kaip Biblijoje ir buvo išpranašauta, Jėzų palaidojo turtuolio kape (Iz 53:9). Išties, kiekvienas Jehovos žodis išsipildo ir tam niekas negali sutrukdyti (Iz 55:11).