Nikola ir Selina priėmė Prancūzijos filialo pasiūlymą persikelti į kitą bendruomenę. Jie pasakoja: „Iš pradžių džiūgavom, bet paskui buvo nelengva, nes labai ilgėjomės draugų. O naujoje bendruomenėje ryšiai su broliais ir sesėmis dar nebuvo tokie artimi.“ Tad jeigu ir tau tektų keltis į naują bendruomenę, kaip įveikti iškylančius sunkumus? Kuo gali padėti vietiniai bendratikiai, kaip jie galėtų tave padrąsinti? Ir ką gera tu galėtum nuveikti jų labui?

KETURI VERTINGI PATARIMAI

1. Kliaukis Jehovos parama (Ps 37:5). Kai sesės Kazumi vyras gavo darbą naujoje vietoje, jai teko atsisveikinti su bendruomene, kurioje praleido 20 metų. Ką ji darė? „Maldose kalbėjau Jehovai, kokia jaučiuosi sutrikusi, vieniša ir susirūpinusi. Jis kaskart man suteikdavo būtinų jėgų.“

O kaip gali sustiprinti savo pasitikėjimą Jehovos pagalba? Tikėjimas yra tarsi augalas, kurį reikia nuolatos laistyti ir patręšti. Minėtas brolis Nikola sako, kad daug mąstė apie tai, kaip dėl Dievo aukojosi Abraomas, Jėzus, Paulius, ir jo pasitikėjimas Jehovos parama sustiprėjo. Taigi reguliariai studijuok Bibliją. Tada bus lengviau įveikti visokius sunkumus ir įgytomis žiniomis bei patirtimi galėsi dalytis su broliais ir sesėmis savo naujoje bendruomenėje.

2. Nelygink ankstesnės bendruomenės su nauja (Mok 7:10). Žiulis, emigravęs iš Benino į Jungtines Valstijas, atsidūrė visai kitokioje kultūrinėje  aplinkoje. „Maniau, kad teks kiekvienam sutiktam žmogui pasakoti, iš kur aš kilęs“, – sako jis. Viskas jam buvo taip neįprasta, kad net laikėsi atokiai nuo vietinių bendratikių. Tačiau tai pasikeitė, kai geriau su jais susipažino. Žiulis sako: „Supratau, kad visi žmonės vienodi, nesvarbu kur gyvena. Skiriasi tik įpročiai. Reikia priimti kitus tokius, kokie jie yra.“ Taigi nelygink naujos bendruomenės su ankstesne. Viena pionierė, Enė Liza, sako: „Kai kėliausi kitur, nesitikėjau, kad ten viskas bus kaip ankstesnėje vietoje. Žinojau, kad daug kas bus kitaip.“

Jei esi vyresnysis, irgi nedaryk išvados, kad tavo ankstesnė bendruomenė buvo geresnė. Gal naujoje kas nors daroma kitaip, bet tai nebūtinai yra blogai. Išties verta prieš teikiant kokius pasiūlymus kaip reikiant perprasti vietines aplinkybes (Mok 3:​1, 7). Užuot primetus bendratikiams savo nuomonę, geriau rodyti pavyzdį (2 Kor 1:24).

3. Būk veiklus (Fil 1:27). Įsikurti naujoje vietoje reikia laiko ir pastangų, tačiau svarbu jau nuo pat pradžių lankyti bendruomenės sueigas, jei įmanoma – ne vaizdo ryšiu, o salėje. Juk jeigu vietiniai broliai ir sesės retai tave matys, kaip jie tau padės? Štai Lusinda su abiem savo dukrelėmis persikėlė į didelį miestą Pietų Afrikoje. Ji prisimena: „Man patarė užmegzti kuo glaudesnį ryšį su vietine bendruomene, eiti su kitais į tarnybą ir lankyti sueigas. Be to, savo namus pasiūlėme tarnybos grupės sambūriams.“

Bendra teokratinė veikla su broliais ir sesėmis yra puikus būdas grumtis „už tikėjimą gerąja naujiena“. Minėta Enė Liza vyresniųjų paskatinta stengėsi išeiti į tarnybą su kiekvienu. Ką tai davė? „Iškart supratau, kad taip lengviausia įsilieti į bendruomenę“, – sako ji. Taip pat prisidėk prie Karalystės salės valymo bei tvarkymo darbų. Tada kiti matys, kad bendruomenėje nesijauti svetimas. Kuo veiklesnis būsi, tuo greičiau su visais susidraugausi ir pasijausi tikras savo naujos dvasinės šeimos narys.

4. Susirask draugų (2 Kor 6:​11–13). Kad su bendratikiais susibičiuliautum, rodyk jiems dėmesį, salėje prieik pabendrauti ir susipažinti. Stenkis įsiminti  vardus. Malonus elgesys ir dėmesys kitus traukia ir padeda užmegzti draugystę.

Nesijaudink, kad kam nors gali neįtikti. Tiesiog elkis natūraliai, kaip tau įprasta. Imk pavyzdį iš Lusindos. Ji sako: „Kviesdavomės brolius ir seses į svečius ir taip įsigijom gerų draugų.“

„MIELAI PRIIMKITE VIENAS KITĄ“

Tiems, kas atsikėlė į tavo bendruomenę, iš pradžių sueigoje gali būti nejauku, nes nieko nepažįsta. Kaip galėtum padėti? „Mielai priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus mielai priėmė mus“, – ragina apaštalas Paulius (Rom 15:7). Taigi vyresnieji turėtų sekti Kristaus pavyzdžiu ir atvykėlius maloniai priimti. (Žiūrėk rėmelį „ Kas svarbu keliantis į naują bendruomenę“.) Ir ne tik vyresnieji. Bičiulišką atmosferą svarbu palaikyti visiems, įskaitant vaikus.

Vadinasi, turime būti svetingi, prireikus padėti praktiškai. Štai viena sesė persikėlusiai liudytojai aprodė miestą, supažindino su viešojo transporto maršrutais. Naujokei tai padarė didelį įspūdį ir padėjo prisitaikyti.

PROGA DVASIŠKAI AUGTI

Skėrys bręsdamas kelissyk išsineria iš odos. Tik tada gali išskleisti sparnus ir pakilti nuo žemės. Tu irgi keldamasis į kitą bendruomenę nusimesk bet kokius būgštavimus, neleidžiančius išskleisti sparnų ir našiai darbuotis Jehovos tarnyboje. „Naujoje vietoje gali daug išmokti, – sako Nikola ir Selina. – Derindamiesi prie naujų žmonių bei aplinkos ugdomės ir naujas savybes.“  Pradžioje cituotas Žanas dalijasi savo šeimos patirtimi: „Naujoje bendruomenėje mūsų vaikai dvasiškai sužydėjo. Jau po kelių mėnesių dukrelė ėmėsi šiokiadienio sueigos užduočių, o sūnus tapo skelbėju.“

Kaip tada, jei aplinkybės neleidžia persikelti į teritoriją, kur trūksta skelbėjų? Vis tiek gali pritaikyti straipsnyje duotus pasiūlymus. Kliaudamasis Jehovos parama uoliai darbuokis su savo bendruomene, eik į tarnybą, plėsk draugų ratą. Gal galėtum praktiškai padėti iš svetur atsikėlusiam arba stokojančiam bendratikiui? Rodydamas krikščionišką meilę ir pats vis stiprėsi dvasiškai (Jn 13:35). Neabejok, kad „tokios aukos Dievui patinka“ (Hbr 13:16).

Daugelis krikščionių, persikėlę į naują bendruomenę, sėkmingai įveikia įvairius sunkumus. Tai pavyks ir tau. „Persikėlimas į kitą bendruomenę man tapo paskata plačiau atverti savo širdį“, – sako Enė Liza. Kazumi įsitikinusi, kad naujoje vietoje patyrė tokią Jehovos pagalbą, kokios nebuvo patyrusi anksčiau. O Žiulis sako: „Įsigijau naujų draugų ir nebesijaučiu svetimas. Naujoji bendruomenė tapo mano namais ir tikrai būtų sunku ją palikti.“