Jeremijo 29:1–32

  • Jeremijo laiškas tremtiniams (1–23)

    • Izraelis sugrįš po 70 metų (10)

  • Žinia Šemajai (24–32)

29  Štai kokį laišką iš Jeruzalės pranašas Jeremijas siuntė seniūnams, kartu su kitais esantiems tremtyje, taip pat kunigams, pranašams ir visiems žmonėms, Nebukadnecaro ištremtiems iš Jeruzalės į Babiloną.  Į tremtį iš Jeruzalės tuo metu buvo išvesti ir karalius Jechonijas,+ karaliaus motina,+ dvariškiai, Judo ir Jeruzalės didžiūnai, amatininkai ir kalviai*.+  Laiškas buvo perduotas per Šafano+ sūnų Eleasą ir Hilkijos sūnų Gemariją (juos Judo karalius Zedekijas+ siuntė į Babiloną pas Babilono karalių Nebukadnecarą). Laiške buvo rašoma:  „Taip kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas, sako visiems tremtiniams, kuriuos aš išvariau iš Jeruzalės į Babiloną.  Statykitės namus ir juose kurkitės, veiskite sodus ir valgykite jų vaisius.  Imkite sau žmonas ir susilaukite sūnų ir dukterų; imkite žmonas savo sūnums ir leiskite dukteris už vyrų, kad ir jiems gimtų sūnų ir dukterų. Čia jūsų turi daugėti, o ne mažėti.  Miestui, į kurį jus ištrėmiau, siekite gerovės*, melskite Jehovą, kad tas miestas klestėtų, nes jo gerovė yra ir jūsų gerovė.+  Taip kalba kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Nesiduokite apgaunami savo žynių ir pranašų,+ nesiklausykite tų, kurie pasakoja savo sapnus.  Tai, ką jie pranašauja mano vardu, yra melas. Aš jų nesiunčiau,+ – tai Jehovos žodis. 10  Taip sako Jehova. Kai Babilone būsite išbuvę 70 metų, prisiminsiu jus,+ ištesėsiu savo pažadą sugrąžinti jus į šią vietą.+ 11  Juk aš žinau, ką esu sumanęs dėl jūsų, – tai Jehovos žodis. Noriu jums gerovės, o ne pražūties.+ Trokštu suteikti jums ateitį, kokios viliatės.+ 12  Jūs šauksitės manęs, atėję melsitės man, ir aš jus išklausysiu.+ 13  Ieškosite manęs ir rasite,+ nes ieškosite visa širdimi.+ 14  Aš leisiuosi surandamas,+ – tai Jehovos žodis. Surinksiu jūsų tremtinius, subursiu jus draugėn iš visų tautų ir visų vietų, į kurias būsiu jus išblaškęs,+ – tai Jehovos žodis. Parvesiu jus atgal į kraštą, iš kurio buvau jus ištrėmęs.+ 15  Bet jūs sakote: ‘Jehova mums davė pranašų Babilone.’ 16  Taip kalba Jehova apie karalių, sėdintį Dovydo soste,+ apie visus šiame mieste gyvenančius žmones – jūsų brolius, neišėjusius su jumis į tremtį. 17  Štai taip kalba kareivijų Viešpats Jehova. Siunčiu jiems kalaviją, badą ir marą.+ Padarysiu juos panašius į supuvusias* figas, visiškai nebetinkamas valgyti.+ 18  Siųsiu jiems pavymui kalaviją,+ badą ir marą, paversiu juos siaubo reginiu visoms žemės karalystėms,+ prakeiksmu, pasibaisėjimu, pajuoka*+ ir gėda visose tautose, po kurias juos išblaškysiu,+ 19  nes jie nesiklausė mano žodžių, kuriuos jiems ištisai skelbė mano tarnai pranašai.+ Tai Jehovos žodis. Taip, jūs nesiklausėte.+ Tai Jehovos žodis. 20  Todėl išgirskite Jehovos žodį, visi tremtiniai, kuriuos iš Jeruzalės ištrėmiau į Babiloną. 21  Taip kalba kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas, apie Kolajos sūnų Ahabą ir Maasėjos sūnų Zedekiją, pranašaujančius melą mano vardu.+ Atiduosiu juos į Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankas, ir jis nužudys juos jūsų akyse. 22  Tada tarp Judo tremtinių Babilone paplis toks prakeiksmas: ‘Teatmoka Jehova tau kaip Zedekijui ir kaip Ahabui, kuriuos Babilono karalius iškepė ugnyje!’ 23  Mat jie Izraelyje elgėsi begėdiškai:+ svetimavo su artimo žmona ir kalbėjo melą mano vardu, nors to neįsakiau.+ Aš tai žinau, aš esu viso to liudininkas.+ Tai Jehovos žodis.“ 24  „Nehelamiečiui Šemajai+ sakyk: 25  ‘Taip kalba kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas. Tu siuntei savo vardu laiškus visiems Jeruzalės žmonėms, visiems kunigams ir Maasėjos sūnui kunigui Sofonijai.+ Juose rašei: 26  „Jehova tave paskyrė kunigu vietoj kunigo Jehojados, kad prižiūrėtum Jehovos Namus ir kad kiekvieną pamišėlį, besidedantį pranašu, įtvertum į šiekštą ir trinką*.+ 27  Kodėl tada nesudraudi anatotiečio Jeremijo,+ kuris elgiasi taip, lyg būtų pranašas?+ 28  Juk jis net mums į Babiloną siuntė žinią: ‘Jūsų tremtis bus ilga. Statykitės namus ir juose kurkitės, veiskite sodus ir valgykite jų vaisius.’“’“+ 29  Kai kunigas Sofonija,+ pranašui Jeremijui girdint, laišką perskaitė, 30  Jeremiją pasiekė toks Jehovos žodis: 31  „Visiems tremtiniams pasiųsk tokią žinią: ‘Taip kalba Jehova apie nehelamietį Šemają. Kadangi Šemaja jums pranašavo, nors aš jo nesiunčiau, ir bandė jus įtikinti melais,+ 32  Jehova sako: „Aš bausiu nehelamietį Šemają ir jo palikuonius. Nė vienas iš jų neišliks šioje tautoje ir nematys gerovės, kurią savo tautai suteiksiu, nes jis prieš Jehovą kurstė maištą. Tai Jehovos žodis.“’“

Išnašos

Arba galbūt „gynybinių įtvirtinimų statytojai“.
Arba „taikos“, „ramybės“.
Arba galbūt „sutižusias“.
Pažod. „pašvilpa“. Švilpimu tikriausiai buvo išreiškiama nuostaba, pajuoka ar panieka.
Vienas hebr. žodis reiškia įtaisą surakinti kojoms, o kitas – galvai ir rankoms.