Izaijo 43:1–28
43 Štai ką sako Jehova,tavo Kūrėjas, Jokūbai, – tas, kurio dėka esi, Izraeli:+„Nebijok, aš tave išpirkau,+vardu tave pašaukiau.
Man tu priklausai.
2 Kai per vandenis eisi, būsiu su tavimi,+kai per upes brisi, nepaskęsi.+
Kai per ugnį žengsi, neapdegsi,liepsnos tau nepakenks.
3 Juk aš esu Jehova, tavo Dievas,Izraelio Šventasis, tavo Gelbėtojas.
Tau išpirkti Egiptą atidaviau,Etiopiją ir Sebą į tave išmainiau,
4 nes mano akyse buvai brangus,+buvai garbingas, tave aš mylėjau.+
Tad tautas už tave atiduosiu,jų žmones – mainais už tavo gyvastį.
5 Nebijok, esu su tavimi.+
Parvesiu tavo palikuonius iš rytų,surinksiu tave iš vakarų.+
6 Šiaurei paliepsiu: ‘Grąžink juos!’+
Pietums tarsiu: ‘Jų neužlaikyk.
Parvesk mano sūnus iš toli, mano dukteris – iš žemės pakraščių,+
7 parvesk kiekvieną, kuris mano vardu vadinamas,+kurį savo šlovei sukūriau,nulipdžiau, savo rankomis padariau.’+
8 Išveski tautą aklą, nors ir turinčią akis,kurčią, nors ir turinčią ausis.+
9 Visos tautos tesusieina,draugėn tesusirenka visi žmonės.+
Ar gali jie* atskleisti, kas įvyks pirmiausia?+
Kuris iš jų gali tai pasakyti?
Teįrodo jie savo teisumą, teatsiveda liudytojų,kad tie, visa išklausę, patvirtintų: ‘Tai tiesa!’+
10 Jūs – mano liudytojai,+mano tarnas, kurį išsirinkau,+idant žinotumėte, manimi tikėtumėte ir suprastumėte,kad visada esu toks pat.+ Tai Jehovos žodis.
Prieš mane nebuvo jokio dievoir po manęs jokio nebus.+
11 Aš – aš esu Jehova,+ be manęs nėra gelbėtojo.+
12 Aš paskelbiau, ką darysiu, jus gelbėjau ir jums viską apreiškiau,kai nebuvo tarp jūsų svetimo dievo.+
Taigi jūs esate mano liudytojai – tai Jehovos žodis, – o aš esu Dievas.+
13 Visada toks esu.+
Niekas negali iš mano rankų išvaduoti.+
Kai imuosi veikti, kas man sukliudys?“+
14 Štai ką sako Jehova, tavo Atpirkėjas,+ Izraelio Šventasis:+„Jūsų labui siųsiu kariuomenę į Babiloną, visus vartų užkaiščius nukelsiu,+ir chaldėjai iš sielvarto verks savo laivuose.+
15 Aš esu Jehova, jūsų Šventasis,+ Izraelio Kūrėjas,+ jūsų Karalius.“+
16 Štai ką sako Jehova –tas, kuris tiesia kelią per jūrą,atveria taką per šėlstančius vandenis,+
17 tas, kuris veda kovos vežimus su žirgais,+kariuomenę su karžygiais:„Jie gulės parblokšti ir nebesikels.+
Jie užges kaip rusenantis dagtis.“
18 „Užmirškite, kas buvo,praeitimi nebegyvenkite.
19 Aš kuriu kai ką nauja,+jau dabar tai reiškiasi –nejau nematote?
Nutiẽsiu kelią per tyrus,+upes – per dykumą.+
20 Mane šlovins laukų žvėrys,šakalai ir stručiai,nes aš duodu vandens tyruose,upių – dykumoje,+kad mano žmonės, mano išrinktieji,+ atsigertų.
21 Jie – mano tauta, ją sau sukūriau,kad skelbtų apie mano šlovę.+
22 Bet tu, Jokūbai, į mane nesikreipei,+tu pavargai nuo manęs, Izraeli.+
23 Nevedei man avių deginamajai aukai,atnašomis manęs nešlovinai.
Dovanos atnešti tavęs neverčiau,nevarginau, smilkalų nereikalavau.+
24 Kvapnių nendrių stiebelių už savo pinigus man nepirkai,aukų taukais manęs nepamaloninai.+
Apsunkinai mane savo nuodėmėmis,savo kaltėmis apkrovei.+
25 Aš – aš esu tas, kuris dėl savojo vardo išdildo tavo kaltes*,+tavo nuodėmių aš nebeatminsiu.+
26 Primink, ką pamiršau, bylinėkimės!
Kalbėk, įrodyk, kad esi teisus.
27 Pirmučiausias tavo protėvis nusidėjo,tavo atstovai* prieš mane sukilo.+
28 Aš apgėdinsiu šventavietės didžiūnus,Jokūbą atiduosiu pražūčiai,Izraelį – užgaulėms.+
Išnašos
^ Tikriausiai turimi omenyje netikri dievai.
^ Arba „priešgyniavimus“.
^ Tikriausiai turimi omenyje Įstatymo mokytojai.
