Žmonėms niekaip nepavyksta įvesti visuotinės taikos. Pateikiame keletą priežasčių, kodėl galime būti tikri, kad šio tikslo žmonija neįgyvendins.

•   „Ne nuo asmens priklauso galia eiti ir nustatyti kryptį savo žingsniams“ (Jeremijo 10:23, Algirdo Jurėno vertimas). Ne žmogui skirta valdyti žmones. Nei mums duota tam reikalingų sugebėjimų, nei apskritai turime teisę. Todėl visuotinė taika ir lieka nepasiekiama.

•   „Nepasitikėkite kunigaikščiais, žmonėmis, iš kurių pagalbos nesulauksite. Jų dvasiai išėjus iš kūno, jų kūnas sugrįžta į žemę ir tuo baigiasi jų užsimojimai“ (Psalmyno 146:3, 4, Alfredo Vėliaus vertimas). Net jeigu kuri valdžia ir užsimoja atrasti nesantaikos šaknį ir ją išrauti, vis tiek to padaryti nesugeba.

•   „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus [...] nesutramdomi, nemylintys to, kas gera, išdavikai, kietakakčiai, pasipūtę“ (2 Timotiejui 3:1–4). Gyvename dabartinio sugedusio pasaulio „paskutinėmis dienomis“. Siekti taikos labai kliudo išpranašauti tarp žmonių vyraujantys būdo bruožai.

•   „Vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito Velnias. Jis baisiai įpykęs ir žino turįs mažai laiko“ (Apreiškimo 12:12). Dievo priešas Šėtonas dabar gali veikti tik žemėje. Savo žiaurumu jis mėgina užkrėsti ir žmones. Kol Šėtonas tebėra „šio pasaulio valdovas“, pasaulinės taikos ir ramybės tikėtis beprasmiška (Jono 12:31).

•   „Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44). Dievo Karalystė sutrupins visas Dievo viešpatystės nepripažįstančias valdžias. Būtent ji, o ne kokia žmonių valdžia įves pasaulyje visuotinę taiką (Psalmyno 145:16).