Pasaulyje yra daugybė krikščioniškų denominacijų ir visos jos tvirtina, kad remiasi Jėzaus Kristaus mokymais. Vis dėlto iš Biblijos suprantame, kad tikrąją krikščionybę išpažinti galima tik vienaip. Yra bent trys priežastys taip teigti.

1.   Jėzus savo mokymus vadino tiesa. Tuo pačiu žodžiu pirmieji krikščionys vadino savo išpažįstamą tikėjimą (Jono 8:32; 2 Petro 2:2; 2 Jono 4; 3 Jono 3). Taigi peršasi išvada, kad tie, kas laikosi įsitikinimų, prieštaraujančių Jėzaus mokymams, nėra teisingosios krikščionybės išpažinėjai.

2.   Biblijoje krikščionys yra raginami: „Visi vienaip kalbėkite“ (1 Korintiečiams 1:10). Tačiau krikščioniškos denominacijos tarpusavyje nesutaria net dėl pagrindinių mokymų, pavyzdžiui, skirtingai aiškina, ką reiškia būti krikščioniu. Taigi neįmanoma, kad visos būtų teisios (1 Petro 2:21).

3.   Jėzus sakė, kad daug kas tvirtins esą krikščionys, bet nesilaikys jo įsakymų, todėl jis nepripažins jų savo sekėjais (Mato 7:21–23; Luko 6:46). Taip pat Jėzus perspėjo, kad atsiras religinių vadovų, kurie savanaudiškais sumetimais tiesą iškraipys ir daugelį suklaidins (Mato 7:15). Be to, Biblijoje kalbama ir apie žmones, kuriems netikra krikščionybė bus priimtina, nes moko to, ką jie nori girdėti, nors tai ir nėra tiesa (2 Timotiejui 4:3, 4).

 Tai, kad turi atsirasti netikra krikščionybė, Jėzus išpranašavo ir sakydamas palyginimą apie kviečius ir piktžoles (Mato 13:24–30, 36–43). Tuo palyginimu jis davė suprasti, kad ilgą laiką tikruosius krikščionis atskirti nuo netikrųjų bus neįmanoma. Jėzaus žodžiai ėmė pildytis po apaštalų mirties, kai suklestėjo atskalūnybė (Apaštalų darbų 20:29, 30). Laikui bėgant įvairios atskalūniškos idėjos paplito, radosi daug krikščionybės atšakų. Visos jos, Biblijos žodžiais tariant, yra nuklydusios nuo tiesos (2 Timotiejui 2:18).

 Jėzus nusakė, kad skirtumas tarp tikrų ir netikrų krikščionių galiausiai bus akivaizdus. Taip yra mūsų laikais – „santvarkos pabaigoje“ (Mato 13:30, 39).