Skip to content

Dahaka Dainai Iehova Ena Witnes Taudia be Politikol amo Idia Gini Siri?

Dahaka Dainai Iehova Ena Witnes Taudia be Politikol amo Idia Gini Siri?

 Iehova ena Witnes taudia be Baibel ena hahediba herevadia dainai politikol karadia amo idia gini siri. Ai be politikol oreadia o kendideit totona ai kempein o vouti lasi, eiava gavamani edia hepapahuahu karadia lalonai ai vareai lasi. Baibel be badina maorodia ia henia bona unai ai badinaia.

  •   Ai ese Iesu ena haheitalai ai tohotohoa, ia be politikol dagina ia dadaraia. (Ioane 6:​15) Iesu ese ena hahediba taudia ia hadibaia idia be “tanobada ena lasi” bona ia hahedinaraia politikol karadia lalonai idia vareai lasi.​—Ioane 17:14, 16; 18:36; Mareko 12:13-​17.

  •   Ai be Dirava ena Basileia ai badinaia, bona Iesu ese unai ia herevalaia, ia gwau: “Basileia ena sivarai namona be tanobada ibounai dekenai do idia harorolaia.” (Mataio 24:14) Ai be Dirava ena Basileia ena gwaukau taudia bona unai Basileia ena mai ai harorolaia dainai, ena be edeseniai ai noho, to tanobada ena politikol oreadia ibounai amo ai gini siri.​—2 Korinto 5:​20; Efeso 6:​20.

  •   Politikol amo ai gini siri dainai, ena be taunimanima ibounai ese politikol orea idauidau idia durua, to idia dekenai Dirava ena Basileia ena sivarai namona ai herevalaia diba. Emai hereva bona kara amo ai hahedinaraia Dirava ena Basileia sibona dekenai ai tabekau, badina unai Basileia ese tanobada ena hekwakwanai ibounai do ia haorea.​—Salamo 56:11.

  •   Ai naria namonamo politikol karadia ese ai ia hapararaia lasi dainai, tanobada hegegemadai ai be tadikaka oreana lalonai mai lalotamona ida ai noho. (Kolose 3:​14; 1 Petero 2:​17) To, politikol karadia dekenai idia vareai tomadiho oreadia edia memba taudia be idia parara.​—1 Korinto 1:​10.

 Gavamani ai matauraia. Ena be politikol karadia lalonai ai vareai lasi, to gavamani henunai idia gaukara siahu taudia ai matauraia. Unai be Baibel ena taravatu hegeregerena, ia gwau: “Namona be taunimanima ibounai be gavamani henunai do idia noho.” (Roma 13:1) Gavamani ena taravatu ai badinaia, takisi moni ai henia, bona gavamani ese taunimanima durua totona ia karaia gaukaradia ai durua. Haida ese gavamani idia hadikaia neganai, unai taudia ai durua lasi, to ai ese Baibel ena hereva ai badinaia dainai “king bona dagi bada taudia totona” ai guriguri, hegeregere idia karaia disisen be tomadiho do ia hadikaia eiava hanamoa totona.​—1 Timoteo 2:​1, 2.

 Ma haida edia disisen politikol karadia dekenai ai matauraia danu. Hegeregere, eleksen eiava idia ura vouti idia karaia taudia ai koua lasi.

 Emai gini siri karana be hari sibona ia matamaia, a? Lasi. Aposetolo taudia bona Keristani taudia ginigunadia be gini siri karana idia badinaia. Buka ta (Beyond Good Intentions) ia gwau: “Ena be Keristani taudia ginigunadia idia abia dae gavamani ena siahu taudia idia matauraia, to politikol karadia lalonai idia vareai karana idia abia dae lasi.” Unai hegeregerena, buka ta On the Road to Civilization be Keristani taudia ginigunadia totona ia gwau, “idia ura lasi politikol dagi ta idia abia.”

 Politikol amo ai gini siri karana ese tano ta ena maino ia hadikaia, a? Lasi. Ai be maino ai ura henia taudia, bona gavamani idia gari lasi be namo. Gavamani ia durua orea ta (National Academy of Sciences of Ukraine) ese lagani 2001 ai ia halasia ripoti ita laloa. Unai ripoti ese emai gini siri karana ia herevalaia, ia gwau: “Hari, haida be Iehova ena Witnes taudia edia gini siri karana dekenai idia moale lasi; unai kara dainai guna Nazi bona Komiunis taudia ese idia gwauraia dika.” To, ena be Soviet ese Witnes taudia ia dagedage henia, to idia be “taravatu idia badinaia noho. Uma gabudia bona faktori dekenai mai ura ida edia gaukara idia karaia namonamo bona Komiunis gavamani dekenai dika idia havaraia lasi.” Bona unai ripoti ma ia gwau, hari inai negai danu, Iehova ena Witnes taudia be idia abia dae gaudia bona edia kara amo idia hahedinaraia, idia ese “tano ena maino bona lalotamona karana idia hadikaia” lasi.