Rabiguet

¿Ranab Dios gan buñ bixios né xinaʼ órni ma nacyibu buñ gool la?

¿Ranab Dios gan buñ bixios né xinaʼ órni ma nacyibu buñ gool la?

Mod rabexa la Biblia láani

 Buñ nap responsabilidad par gan bixios né xinaʼ. La Biblia ná que buñ non gan bixios né xinaʼ, «ngú ni rioladx Dios» (1 Timoteo 5:4). Órni buñ rioʼ galrrasaʼ por bixios né xinaʼ, modreʼ rasobyibu mod ná la Biblia gan buñ layibu (Efesios 6:2, 3).

 La Biblia diti rasetlani ximod gan buñ bixios né xinaʼ ni ma nac buñgol, per raibyni lóono xi buny tipnés buñguieeu né buñgonaʼ ni bibany ló dzú ni see. Láaca radudyni tipnés consej ni labúu gacné ni cayan toibtica ni ma nac buñgol.

 ¿Ximod gon tipnés buñ bixios né xinaʼ ni góc buñgol ló dzú ni see?

 Bunyibu gadzéga cós, mod bibanyibu.

  •   José golésbu sit de bixiosbu Jacob órni bixiosbu góc buñgol. Biyopybu mod par labúu nabésbu gaxca bixiosbu. Xcuent José goyoʼ que Jacob ñap ni ñoo né toib yoʼ ro nabésbu (Génesis 45:9-11; 47:11, 12).

  •   Rut goyee goylés xcudx suegra né nadip bunybu dxiin par gonbu suegrabu (Rut 1:16; 2:2, 17, 18, 23).

  •   Jesús órni mápa mer gaitybu gonbu que ñoʼ ni ñan xinaʼbu, María, ni rolooyni ma nac gonaʼ viod (Juan 19:26, 27). a

 ¿Xí consej radudy la Biblia?

 Órni toib buñ ran bixios né xinaʼ rastoʼbyni layibu ló sentido físico né emocional. La Biblia radudy consej ni labúu gacné lóono.

  •   Gop respet bixioslo né xinaʼlo.

     Ni ná la Biblia: «Gop respet bixioslo né xinaʼlo» (Éxodo 20:12).

     ¿Ximod guisoblo láani?: Pal labu’ni looy, bidudy lagary que bixioslo né xinaʼlo gonyibu ni nainy layibu, non guiniʼyibu mod racladxbu gan xiinyibu layibu. Diti ni náapalo gac, né gocné layibu rutilabúu gacnélo. Né buny láani né respet.

  •   Goyoʼ xalagaryibu né buny perdonar layibu.

     Ni ná la Biblia: «Toib buñ ni naní xpensary nga racné láabu par guichocbu ló xcalnadzuitzbu, né móz nacbu órni ratudybu scásiʼ xcalkié stipnés» (Proverbios 19:11).

     ¿Ximod guisoblo láani?: Sigory bixioslo né xinaʼlo labúu guiniʼyibu diitz ni gonynaa looy, o ralooypa diti rioladxyibu ni cayonylo por layibu. Pal scú láani, gonabdiitz ndeʼ looy: «¿Ximod nasaca pal diti labúu ñoʼni xidal cós? ¿Diti nareʼganna la?» Pal rioʼlo xalagaryibu né rony perdonarlo layibu ndeʼ sony que diti sacxiroʼni.

  •   Gon xipa mod nacni.

     Ni ná la Biblia: «Pal diti rooyno xtiitzni, diti sarebuʼ ni gonyno, per pal xidal buñ ralitz lóono, sarebuʼtzayni» (Proverbios 15:22).

     ¿Ximod guisoblo láani?: Biyopy ximod labúu gac bixioslo né xinaʼlo remeidy. Bibiʼ xi galrracné noʼ lagary ro rabésyibu. Goniné stipnés buñ ni láaca cayan bixios né xinaʼ. Pal naplo bisanlo né buchlo, ¿labúu guidoplo né layibu par ganto xí láani gonyto par labúu ganto bixiosto né xinaʼto la?

    ¿Labúu guidoplo né xfamilo par gooyto diitz ximod ganto bixiosto né xinaʼto la?

  •   Biyopy xcalrracné stipnés.

     Ni ná la Biblia: «Per sabiduría noʼni né buñdxo» (Proverbios 11:2).

     ¿Ximod guisoblo láani?: Gon xi láani labúu gonylo. Guiráno napno toib límite de tiempo. Né láaca radzagno, né diti labúu gonyno ni nainy lóono por bixiosno né xinaʼno. Pal ma diti rigaʼlni looy ganlo bixioslo o xinaʼlo gonab xcalrracné xfamilo, o gonab xcalrracné stipnés buñ.

  •   Gon looy.

     Ni ná la Biblia: «Portín ni toib buñ dipa ma bianladxbu láacabu, xalagary ngú rayaʼanbu né randxiʼdotbu láacabu» (Efesios 5:29).

     ¿Ximod guisoblo láani?: Ná looy non ganlo bixioslo né xinaʼlo, láaca non ganlo looyca, né pal ma noʼ tzeʼelo láaca non ganlo xfamilo. Non guálo sacró, guisaladxlo né gaistzaylo (Eclesiastés 4:6). Né rioʼ ór raquiin guilachbu lólo. Né modcu diti sasac naganlo gacnélo bixioslo né xinaʼlo, né sioʼlo sacró ló sentido emocional, mental né físico.

 ¿Ná la Biblia que buñ non gan bixios né xinaʼ lidxpa la?

 La Biblia diti rasetlaa xitcal de tema reʼ. Tipnés famil rasianyibu que bixiosyibu né xinaʼyibu tzoʼyibu lidxyibu dada rutirigaʼlni layibu. Per sigory radxin midid ronylo pensary que más santzayibu bixioslo né xinaʼlo ro ranyibu buñgol. Galán ngú que famil guidop par ganyibu xi ngú ni más galán par layibu (Gálatas 6:4, 5).

a De historia reʼ comentarista Matthew Henry rabexa que sigory par ló dzúcu José ni góc tzeʼel María ma goity, por ngú Jesús goyoʼ galrrasaʼ por xinaʼ. Né nigoreʼ ni mápa gaity Jesús, rasuidyni que guirá buñ non ganyibu né guisialdóyibu xcalnabany xinaʼyibu.