Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

¿Ximod nac Dios?

¿Ximod nac Dios?

Órni más rimbuno cualidades ni nap toib buñ, más rimbuno mod nacbu né más radzakno láabu. Scúca, órni más rimbuno cualidades xtuny Jehová, más rimbuno mod nacbu né rabigaxno ronoʼbu más. De guirá cualidades sacróyen ni napbu, noʼ tap ni rareʼ loguiaʼ: napbu galnadip, xiroʼ galnan, ronybu xinésni né napbu galnadxiʼ.

DIOS NAP XIROʼGOLU GALNADIP

«¡Jehová, Señor ni rony Mandary guibá né guidopynac gudxlio! ¡Bibiʼ! Looy bisaʼlo guibá né gudxlio por xiroʼgolu galnadip ni naplo» (JEREMÍAS 32:17).

Guirá ni goyaʼ raslooyni lóono balaati galnadip nap Dios. ¿Xí rasaclo órni rasagaʼlo ló Govitz? Ragoxidzaʼni looy. Galnalaʼcu raslooyni galnadip ni bisaʼ Jehová. ¿Balac galnadip nap Govitz? Nislainy Govitz nalaʼni midid 15.000.000 °C. Govitz rabeʼni guii midid xidalgayoʼ millones de bombas nucleares por segundo.

Ná scú, Govitz mitienni pal racaʼno midid láani né stipnés vitzón ni noʼ lainy guibá. Buñ ni nan de ciencia náyibu que toib vitzón ni laa UY Scuti, nacni toib vitzón ni más xiroʼ ni noʼ lainy guibá, más xiroʼni midid 1.700 buelt que Govitz. Pal vitzón reʼ ni laa UY Scuti ñoʼni ronoʼ Govitz nasiegni Gudxlio né nadxinni dada ronoʼ Júpiter. Órni rienno ndeʼ raduidyno cuent xigony Jeremías goniʼ que Jehová biquiimbu xiroʼ galnadip par bisaʼbu guibá né Gudxlio.

¿Ximod racné xcalnadip Dios lóono? Raquiinno guirá ni bisaʼ Dios par labúu guibanyno, por ejemplo, raquiinno Govitz né guirá ni noʼ ló Gudxlio. Láaca, Dios raquiimbu xcalnadipbu par gacnébu tigaagano. ¿Ximod? Ló primer siglo, Dios biduidybu galnadip a Jesús par ñony galrradziguiaʼ. La Biblia ná: «Buñdxep nigoreʼ rabiʼ né buñ xot ma casaa, buñ ni caxoné lepra ma bial, buñgüet ma naní guidiag, gueʼet mas biás» (Mateo 11:5). ¿Né xi cayac ló xtzúno? La Biblia ná: «Láabu caduidybu galnadip buñ ni cadzag». Né láaca rasetlani: «Buñ ni cabés lóo Jehová sapyibu fuers stoib» (Isaías 40:29, 31). Dios labúu guiduidy lóono «galnadip ni buñ diti nap» par guicalóno o par gony guantaryno galnagan (2 Corintios 4:7). ¿Xí diti rasaclo que noʼlo más gaxt de Dios órni raduidylo cuent que raquiimbu xcalnadxiʼbu né xcalnadipbu par gacnébu lóono la?

DIOS NAP XIROʼ GALNAN

«¡Balaati xidal cós ma bisaʼlo Jehová! Looy bisaʼlo guiráni né biquiinlo xiroʼ galnan» (SALMO 104:24).

Laʼga más rasuidyno de guirá ni bisaʼ Dios más radziguiaʼno xcalnanbu. Dada noʼ tipnés buñ ni nan de ciencia ni rasuidy ximod nac guirá ni bisaʼ Dios né rasuʼyibu láani par gonyibu tipnés cós. Rasuʼyibu láani par gonyibu cós mitien né dada cós xiroʼ xomod roplan.

Radziguiaʼno mod goyaʼ bisaló buñgudxlio

Per ni más raslooy balaati galnan nap Dios ngú mod goyaʼ buñgudxlio. Gonysino pensary ximod riaʼ toib badaʼ. Órni toib buñgonaʼ rac xiimbu rapbu toib célula ni sitné guiráxadit información de ximod gac badaʼcu. Célula mitien reʼ radzoni xidal midid. Per radxin ór guirá células reʼ radzani né racni xidalguixo clas células, racni runy, rasaló riaʼ yoobguic badaʼcu né dxitlaidybu. Diti xidzú rasaló riaʼ guirá ni noʼ nislainybu né rasaló ronyni dxiin. Ló gaʼ beʼo ni góc toibsi célula ma bidxin góc toib badaʼ ni nap xidal mil millones de células. Órni raduidyno cuent balaati galnan raquiinni par tzaʼ toib buñ, xidal buñ noʼ de acuerdo né ni bicaʼ salmista: «Ronyxiroʼya looy portín radziguiaʼya mod bisaʼlo naʼ, nigolú sacróyen bisaʼlo naʼ» (Salmo 139:14).

¿Ximod racné xcalnan Dios lóono? Dios ni bisaʼ lóono nanbu xi caquiinno par guibanyno goxt. Láabu napbu xiroʼ galnan, por ngú labúu guilitzbu lóono ló la Biblia. Por ejemplo, raibybu lóono: «Colguituidy scásiʼ xcalkié saʼto» (Colosenses 3:13). ¿Galán nac litz reʼ ja? Scú pue. Buñnan ná que pal ratuidyno scásiʼ xcalkié stipnés labúu sacnéni lóono gaisynixno né dada labúu sacnéni lóono par diti guiaʼpy presión xtunyno. Láaca racnéni lóono par diti tzoʼno nigolú nabann né diti gapno stipnés galguitz. Dios nac xomod toib ximigno ni nangoluʼ, ni rioʼ galrrasaʼ por lóono né ni guirási ór ralitz lóono (2 Timoteo 3:16, 17). Racladxno guidxin Dios gac ximigno.

DIOS RONYBU XINÉSNI

«Jehová rioladxbu gonybu xinésni» (SALMO 37:28).

Dios guirá ór ronybu xinésni. Diti radudy ló xpensaryno que Dios ni nap Xiroʼgolu galnadip gony cós mal (Job 34:10). Guirási ór rony juzgarbu xinésni xomod goniʼ salmista: «Sony juzgarlo guirá gudx né sonylo láani xinésni» (Salmo 67:4). Rabiʼbu ni noʼ lainy xcalnabanyno por ngú diti noʼ ni rascú láabu, nanbu xi ngú ni nigolú né rony juzgarbu xinésni (1 Samuel 16:7). Láaca Dios cabiʼ guirá cós mal ni cayac ló Gudxlio reʼ né raduidybu xtiitzbu que «guirá buñ mal chocbu né guiaʼaxbu de ló gudxlio reʼ» (Proverbios 2:22).

Ndeʼ diti raduidy diitz que Dios nacbu xomod toib juez mal ni rioladx guituidy buñ ló castig. Órni raquiin gacni scú, raslooybu galrronladx. La Biblia ná que Jehová «ronladx né natzayxatbu», dada ronladxbu buñ mal ni rac arrepentir né guidopy xcalnabany. ¡Ngara nigolú rony xinésni! (Salmo 103:8; 2 Pedro 3:9).

¿Ximod racnéni lóono ni Dios rony xinésni? Apóstol Pedro goniʼ: «Dios diti rabúbu buñ, Dios racacuentbu buñ ni radzuiby láabu né rony xinésni» (Hechos 10:34, 35). Dios dipa rabeʼbu buñ tiplad, por ngú guiráno racaʼno galnasác por ni ronybu xinésni. Sacacuentbu lóono nac nitisi nac xcudxno, xcolorno, pal goyoʼno scuel o yaca o pal nacno buñ ric o buñ pobre, guirácano labúu guibigaxno láabu.

Dios ragobiobu nitisi buñ, por ngú labúu racaʼno xcalnasácbu nac nitisi nac xcudxno, xcolorno, pal goyoʼno scuel o yaca o pal nacno buñ ric o buñ pobre

Láaca Dios ni bisaʼ lóono goloʼ xcalrrienno, portín raniiny láabu guienno xi láani ngú xinésni né ximod labúu gacnéni lóono. La Biblia ná que xcalrrienno nacni xomod toib ley ni caa lainy xcalnabanyno né racnéni lóono ganno pal cayonyno xinésni o yaca (Romanos 2:15). ¿Ximod racné ngú lóono? Toib galrrien ni nan xi láani gony racnéni lóono par diti tzaguiabno ló cós mal. Né pal rachéno, rachiinni lóono gac arrepentirno né guisianno de gonyno cós mal. Scú láani, órni rienno mod rony Dios xinésni ngú racné né rachiin lóono guibigaxno láabu.

DIOS NGÚ GALNADXIʼ

«Dios ngú galnadxiʼ» (1 JUAN 4:8).

La Biblia diti ná que Dios nac galnadip, galnan o xinésni. Xalagary ngú, rasuidyni que Dios nap cualidades reʼ. Per la Biblia ná que Dios ngú galnadxiʼ. ¿Xigony? Portín ná xcalnadipbu raduidyni lagary láabu gonybu nitisi nainy láabu, né justicia xtunybu né xcalnanbu ragonés láabu, per galnadxiʼ ngú ni rachiin láabu gonybu guirá ni nainy láabu. Guiráxadit ni ronybu, ronybu láani por galnadxiʼ.

Ná Jehová diti biquiimbu xcalrracné stipnés, xcalnadxiʼbu bichiin láabu nasaʼbu guibá, Gudxlio né buñ par ñoʼ nakit ló Gudxlio. Né guidopy xcalnabanybu bunytzaaybu Gudxlio par cués buñ loni. Né casloyrabu xcalnadxiʼbu buñ, portín «ronybu que ranaa ló Govitz par buñtzay né buñ mal né rasiabbu guié par buñ ni rony xinésni né buñ ni diti rony xinésni» (Mateo 5:45).

Láaca, «Jehová ragobiobu buñ né napbu galrronladx» (Santiago 5:11). Ronladxbu buñ ni rayopy láabu né guidopy xcalnabany né rabigax láabu. Dios rimbubu tigaaga buñ de clascu. Scú, Dios rioʼbu galrrasaʼ por lóono (1 Pedro 5:7).

¿Ximod xcalnadxiʼ Dios racnéni lóono? Balaati rioladxno guibiʼno órni riaʼisy Govitz, mod raxiich toib badaʼ o órni xfamilno ragobioo lóono. Diti raquiinno ngú par labúu guibanyno, per ronyni que guisacno sacró.

Láaca Dios raslooybu xcalnadxiʼbu lóono portín raduidybu lagary guininéno láabu. La Biblia ná: «Diti tzoʼto ló galrrasaʼ por nitisi cós, ni gonyto ngú guininéto, guinabto lóo Dios né guiduidyto guixquix láabu; modreʼ Dios gan xi canabto». Bixiosno Jehová ni noʼ lainy guibá, nadxiʼ lóono né raniiny láabu guinino xi cós ragoʼ lóono ló galrrasaʼ. Pal ronyno láani scú, raduidybu xtiitzbu que saduidybu paz lóono, «ni rony gan guirá pensary» (Filipenses 4:6, 7).

Ló artículo reʼ, ma bisetlano tipnés cualidades xtuny Dios ni más rareʼ loguiaʼ, láabu napbu galnadip, xiroʼ galnan, ronybu xinésni né napbu galnadxiʼ. ¿Ma gocnéni looy ganlo ximod nac Dios la? Pal nainy looy guimbulo láabu más, raruʼdo looy goʼol ló stipnés artículos ni sieed par ganlo xi ma buny Dios por looy né xi gonybu ló dzú ni sietra.

¿XIMOD NAC DIOS? Jehová nap más galnadip, más galnan né ronybu xinésni, diti noʼ stoib ni nac xomod láabu. Per cualidad ni más rioladx buñ láani ngú, galnadxiʼ.