Rabiguet

TEMA NI SIEED LAIDY REVISTA REʼ

Ximod guiquintzayno xtiempno

Ximod guiquintzayno xtiempno

«¡Pal ñapa más tiemp¡». ¿Chú diti ma goni’ ndeʼ toibtica buelt? Labúu guinino que tiemp napno láani toibsi midid guirácano. Buñ ric diti nap más tiemp que buñ pobre, né layibu diti labúu coʼtzayibu tiemp. Tiemp ma diti rabiguet. Por ngú, nigolú rasac guiquintzayno láani. Per ¿ximod? Guisuidyno tap puntos ni ma gocné xidal buñ.

Punto 1: Buny toib programa

Gon xi ni más raquiin gonylo. La Biblia raiby lóono guientzaayno «xi ngú ni más rasac» (Filipenses 1:10). Bicaʼ ló toib guiich cós ni non gonylo, né bitzoo láani né ni más rasac gonylo, ni raquiin gonylo nimaca né tanli ni rasac né ni non gonylo nimaca. Diti guialadxlo que noʼ cós ni más rasac, xomod ni gonytzaaylo ni guáxtzulo, né ni diti rac fuers gonylo nimaca né ni raquiin gonylo nimaca, xomod ni guibiʼlo programa ni rioladxlo desde ro rasalóni, ndeʼ diti tampa rasac.

Gon xi láani ni más rasac. Eclesiastés 10:​10 ná: «Nagan guichoc toib guibyac ni diti nadox, per pal raxtox buñ láani, diti nagan guiquimbu láani. Sarebuʼ ni gony buñ pal ronybu láani né sabiduría». Xomodca raxtox buñ xquibyac antes de guiquiin láani, scúca nír raquiin gan buñ ximod guiquintzay tiemp ni nap. Bisian par stoib dzú ni diti tampa rasac ni nosi rabeʼni tiemp né fuers xtunylo. Né pal naguel raloxlo toib dxiin ni ma goloʼlo guiclo gonylo, ¿xigony diti rasalólo né stoib dxiin ni bicaʼlo ló guiich? Sasaclolo xomod buñ ni nap sabiduría ni raxtox guibyac antes de saló gony dxiin: sarebuʼ xchiinlo.

Goleʼ tiplad cós ni diti tampa rac fuers gonylo. Diti guirá ór guisaguelo gonylo toib cós pal nanlo que diti tampa rasacni, né nosi ragobni xtiemplo. Pal nogoluʼ dxiin ni non gonylo né compromis nosi sagoʼni looy ló galrrasaʼ, né ma diti sioʼ nakitlo.

Punto 2: Diti gonylo cós ni nosi ragob xtiemplo

Diti guisianlo par stoib dzú cós ni non gonylo. Eclesiastés 11:4 ná: «Ni cabiʼ buu diti sadxiʼp né ni cabiʼ xcaay diti satop cosech» (Eclesiastés 11:4). Toib campesin ni diti rarecaa mod goniʼ, rasiambu xchiimbu par stoib dzú. Per ndeʼ nosi ragobni xtiempbu né diti rarebuʼ xchiimbu portín dipa radxiʼpbu nili rabeʼbu cosech. Modcuca órni rioʼno galrrasaʼ por ni gac, ronyni que guisianno par stoib ór ni ma goloʼno guicno gonyno, o sigory ronyno pensary ganpano ximod nacni né ór cú ma coʼno guicno gonyno láani. Noʼ tipnés cós ni non gonyno pensary. Proverbios 14:15 ná que toib buñ ni noʼ xcalrrien, rony pensary antes de gony toib cós. Per casi guirá ni ragoʼ buñ guic gony ragoʼni buñ ló galrrasaʼ (Eclesiastés 11:6).

Diti cuéslo guirebuʼtzay xchiinlo. Santiago 3:17 ná: «Sabiduría ni sieed de Dios rioʼ ló razón». Galán láani órni buñ ná gony xinésni, per órni buñ nanoygoluʼ ló xchiin rabeʼganni láabu. Por ejemplo, toib buñ ni casuidy stoib diitz non guieen que sioʼ ór sachébu né que sasuidybu de láani. Per toib buñ ni rabés guirebuʼtzay xchiin radzuibybu diti guiniʼbu xinésni, né ndeʼ racaa láabu. Diti galán láani cuesgoluʼno de lóono. Proverbios 11:2 ná: «Sabiduría noʼni né buñdxo». Guirá buñ ni nac buñdxo diti tampa rioʼyibu galrrasaʼ órni rachéyibu né dada raxiichyibu de láani.

Punto 3: Buny dxiin né midid né goyoʼ conforme né ni naplo

Buny dxiin né midid né scúca buny né galnakit. «Más galán guisaladx buñ nika tidxó, que gonygoluʼ buñ dxiin» (Eclesiastés 4:6). Buñ ni radudy dzú ló xchiin pórsi xchiimbu caa guicbu, né ma diti napbu tiemp nili fuers par tzoʼ nakitbu né galnasác ni ma cuábu. Per buñgotzab pórsi galrrasaladx caa guicbu gony. La Biblia raiby lóono gonyno dxiin né midid, rony animarni lóono gonyno dxiin nadip per láaca guioladxno galnasác ni guicaʼno loguiaʼni. Ndeʼ nac toib «galrrascad xtuny Dios» (Eclesiastés 5:19).

Gotiasy sacró. «Saata né saasi goxtiguie portín Jehová looysi ronylo que diti guidzubi», goniʼ toib ni bicaʼ la Biblia (Salmo 4:8). Casi guirá buñ ni ma nigox raquiin gaisyibu xhoon ór par labúu tzoʼyibu sacró. Órni buñ raisy sacró racnéni xpensaryibu, buñ rac concentrar né diti rialadxyibu nitisi cós, né ngú rony que guirá ni casuidyibu guiaʼanni lainy bichoguicyibu. Per órni buñ diti raisy sacró, rasacloyibu desgrasy, rachéyibu né nigolú radzuitzyibu.

Goloʼ guiclo ni labúu gonylo. «Más galán láani ni rabiʼ bisalóno que ni raniiny xcalnabanyno» (Eclesiastés 6:9). Buñ ni náni xcalrrien diti radudybu lagary que ni raniiny gonybu gony mandary láabu, máspa pal diti labúu gonybu láani. Por ngú diti rasiʼbu nitisi cós, ná buñ raniʼ que barat guireʼni, xalagary ngú rabaladxbu né ni labúu siʼbu, ni rabiʼ bisalóbu.

Punto 4: Cualidades ni naplo conésni looy

Gony xi cualidades naplo. Cualidades racnéni buñ gan xi láani ngú ni más rasac né racnéni buñ. Pal vida xtuny buñ ñacni toib flech, cualidades xtunyno ñacni xomod bás ni racné buñ par guisaʼal toib flech. Racnéni lóono ganno xi láani ngú ni más rasac né guiquintzayno xtiempno. Per ¿pu labúu guidzelno láani? Xidal buñ rayopy xcalrracné la Biblia, portín radudyibu cuent que nacni toib libro ni nap xiroʼgolu sabiduría (Proverbios 2:6, 7).

Buny por gaplo galnadxiʼ guirá ór. «Galnadxiʼ ronyni que buñ guiguaʼ toibsi», scú ná Colosenses 3:14. Órni diti napno galnadxiʼ ronyni que diti labúu tzoʼ nakitno nili rioʼno goxt né xfamilno. Buñ ni diti nap galnadxiʼ né máspa rioʼ galrrasaʼ par gap bidxiich, xtolni ma diti rioʼ nakityibu, por ngú la Biblia xidal buelt rasetlani de galnadxiʼ né náni que cualidad reʼ nigolú rasacni (1 Corintios 13:1-3; 1 Juan 4:8).

Goleʼ tiemp par guidzaklo Jehová más. Toib buñguieeu ni laa Geoff bitzñabu né toib buñgonaʼ ni natzaay, né gopyibu chop xiinyibu ni láaca scúca nac. Goyoʼ ximigdxinbu né gopbu toib dxiin sacróyen, paramédico. Per xchiimbu bunyni que nabiʼbu órni buñ cadudy ló galrrioʼob né raity. «¿Scá non guibany buñ la?», gonabdiitzbu láacabu. Toibtica dzú bíilbu toib publicación ni rabeʼ testigos xtuny Jehová, né bioladxbu mod golexani galrranabdiitz ni gopbu.

Geoff gochbu tzeelbu né ximbioxyibu ni bíilbu né láaca layibu goniiny ñanyibu más. Xfamilbu gosaló bisuidy la Biblia, ndeʼ gocnéni layibu né gonyibu ximod guiquintzayibu xtiempyibu galán. Láaca gocnéni layibu guibanyibu tipzó ló toib Gudxlio ro ma diti sioʼ galrrioʼob (Apocalipsis 21:3, 4).

Experiencia xtuny Geoff ronyni que guisetnaladxno diitz ni goniʼ Jesús: «Dichós guirá buñ ni nan que non guiyopy Dios» (Mateo 5:3). ¿Nainy looy cueʼlo tidxó tiemp par guidzaklo Jehová más la? Pal raquintzaylo xtiemplo modreʼ, saplo sabiduría né sacnéni looy guibanylo goxt dzúna dzú.