Biiyaʼ guiraʼ ni nuu lu sitiu riʼ

¿Ñee napa Dios stale lá la?

¿Ñee napa Dios stale lá la?

Ni ricabi Biblia

 Ti lá si napa Dios. Lu hebreu ricá ni יהוה ne lu diidxastiá raca traducirni Jehová. a Biquiiñeʼ Jehová profeta Isaías para gucaa ca diidxaʼ riʼ: «Naa nga Jehová. Nga nga laʼyaʼ» (Isaías 42:8). Biaʼ gadxe mil biaje riete lá Dios lu ca manuscritu yooxhoʼ stiʼ Biblia ne labe nga riete jma stale biaje lu Biblia que xcaadxi título modo runibiáʼcabe laabe. b

¿Ñee napa Jehová xcaadxi lá la?

 Neca lu Biblia riete napa Dios ti lá si la? ruzeeteni xcaadxi título ne diidxaʼ para guiníʼ de laabe. Guidúʼyanu yanna ti lista stiʼ caadxi título ne xcaadxi modo runibiáʼcabe laabe. Ra gúʼndaluʼ cada tobi de laani, zudiiluʼ cuenta ximodo peʼ nga Jehová.

Título o modo runibiáʼcabe laabe

Paraa cá ni lu Biblia

Significadu stini

Alá

(Cadi cá ni lu Biblia)

Alá nga ti diidxaʼ árabe. Ti título ni raca significar «Dios». Lu caadxi traducción stiʼ Biblia lu diidxaʼ árabe ne xcaadxi idioma riquiiñecaʼ título Ála para guiniʼcaʼ lá Dios.

Alfa ne Omega

Revelación 1:8; 21:6; 22:13

Alfa ne Omega nga primé ne últimu letra stiʼ alfabetu griegu. Significadu stini nga Jehová «nga primé ne últimu», ante de laabe qué ñuu nin sti ti Dios ne despué de laabe qué ziuu diʼ stobi (Isaías 43:10).

Alfareru

Isaías 64:8

Ni napa autoridad guni mandar binni ne guidxi, cásica napa ti alfareru derechu iquiiñeʼ beñe para guzáʼ xiixa (Romanos 9:20, 21).

Dios ni nuu guibáʼ (Altísimo)

Salmo 47:2

Laabe nga ni jma nandxóʼ ni nuu guibáʼ.

Binnigola ni maʼ xadxí nabani

Daniel 7:9, 13, 22

Qué ñuu diʼ tu bizáʼ laabe, maca nuube dede ante chá guiráʼ cosa (Salmo 90:2).

Celoso

Éxodo 34:14

Qué riuuláʼdxibe guni adorárcabe sti Dios, diidxaʼ riʼ riniʼni «racaláʼdxibe guni adorárcabe laasibe» (Traducción del Nuevo Mundo).

Creador

Isaías 40:28

Ni bizáʼ guiráʼ cosa.

Dios

Génesis 1:1

Riníʼcabe diidxaʼ riʼ ora runi adorárcabe xiixa ni napa stale stipa. Diidxaʼ ʼElohím riniʼni nabé risaca lá Jehová ne gástiruʼ stobi casi laa.

Dios ni riguu ndaayaʼ

1 Timoteo 1:11, Reina-Valera

Nácabe ti Dios nayecheʼ (Salmo 104:31).

Gástiruʼ stiʼ Dios casi laabe

Deuteronomio 10:17

Laabe nga Dios ni jma nandxóʼ ne jma risácabe que xcaadxi Dios (Isaías 2:8).

Maestru

Isaías 30:20, 21, La Biblia de las Américas

Rusiidibe laanu ximodo guibáninu jma galán (Isaías 48:17, 18). Laaca zanda gaca traducirni casi «maestru ni jma risaca» (Traducción del Nuevo Mundo).

Ni biʼniʼ guiráʼ cosa

Salmo 149:2

Ni bizáʼ guiráʼ ni nuu (Revelación 4:11).

Ni rucaadiaga oración

Salmo 65:2

Rucaadiágabe oración stiʼ binni ni riniʼné laabe.

Bixhoze

Mateo 6:9

Ni rudii guendanabani.

Pastor

Salmo 23:1

Rápabe ca ni runi adorar laabe.

Ni bilá ne ni guzíʼ laanu

Isaías 41:14; Reina-Valera

Bilabe laanu de lu náʼ pecadu ne guendaguti ra bidiibe lugar gatiʼ Jesús pur laanu (Juan 3:16).

Qué ziuu dxi gusaana de gaca Rey

Revelación 15:3

Laasibe nga ni zanda guni mandar.

Guié

Salmo 18:2, 46

Zanda guyúbinu laabe para guilanu.

Ni rulá

Isaías 45:21

Rulabe binni de lu guendanagana ne guendaguti.

Ni nayá

Proverbios 9:10

Gástiruʼ sti Dios jma nayá que laabe.

Señor

Salmo 135:5

Stibe guiráʼ ni nuu, lu diidxaʼ hebreu riníʼcabe ni ʼAdhóhn ne ʼAdhoním.

Señor ni runi mandar guiráʼ ni nuu

Génesis 15:2

Laasibe nga ni zanda guni mandarbe, lu diidxaʼ hebreu riníʼcabe ni ’Adhonái.

Ni jma risaca

Daniel 7:18, 27

Laabe nga Dios ni jma nandxóʼ.

Dios ni jma napa poder

Génesis 17:1

Laabe nga ni jma napa poder. Lu hebreu riníʼcabe ni ’El Schaddái, ni raca significar Dios ni jma napa poder, riete ni lu Biblia gadxé biaje.

Yahvé Sebaot, Señor stiʼ ca ejércitu

Isaías 1:9, Romanos 9:29, Biblia de Jerusalén, 1998

Laabe nga xaíque stiʼ ca ángel nuu guibáʼ. Diidxaʼ riʼ laaca zanda guiénenu ni casi «Jehová stiʼ ca ejércitu» o «Señor stiʼ ca ejércitu de ángel ni nuu guibáʼ» (Romanos 9:29, Traducción del Nuevo Mundo, Nueva Traducción Viviente).

Naa runeʼ ni riuuladxeʼ

Éxodo 3:14, Biblia de Jerusalén

Riníʼ ca diidxaʼ riʼ dxandíʼ nuu Dios, peru laaca riniʼni runi cumplirbe guiráʼ ni maʼ gudixhe íquebe gúnibe. Laaca zanda guiénenu diidxaʼ riʼ casi «Naa zeeda gacaʼ ni gacalaʼdxeʼ gacaʼ» (Traducción del Nuevo Mundo). Zacané ca diidxaʼ riʼ laanu gánnanu xi raca significar lá Dios, Jehová, ni riete lu Éxodo 3:15.

Caadxi lugar ni ziné lá Dios ni zeeda lu ca Escrituras Hebreas

 Guyuu caadxi lugar ni riete lu Biblia ne ziné ca ni lá Dios, peru cadi zaca peʼ nga labe.

Lugar

Paraa riete ni lu Biblia

Significadu stini

Jehová-nisí

Éxodo 17:15

«Jehová zeeda gaca casi ti Poste-Señal» (La Palabra de Dios para Todos). Zanda guidagulisaa xquidxi Jehová ra nuube, ne zanda gulabe ne gacanebe laacaʼ (Éxodo 17:13-16).

Jehová-salom

Jueces 6:23, 24

«Jehová nga ti Dios de guendariuudxi».

Jehová-sama

Ezequiel 48:35, Reina-Valera

«Jehová nuu racá».

Jehová-yiré

Génesis 22:13, 14

«Zudii Jehová ni caquiiñenu».

Xiñee risaca gunibiaʼnu ne iquiiñenu lá Dios

  •   Riuulaʼdxiʼ Dios iquiiñeʼ binni labe, Jehová, nga runi bicaabe ni stale biaje lu Biblia (Malaquías 1:11).

  •   Jesucristu peʼ biquiiñeʼ lá Dios stale biaje. Dxi biʼniʼ orarbe Jehová, sicaríʼ guniʼbe: «Gaca santificar laluʼ» (Mateo 6:9; Juan 17:6).

  •   Ca ni caziidiʼ ne caquiiñeʼ lá Dios cayúnicaʼ stipa gaca xhamígucaʼ laabe (Salmo 9:10; Malaquías 3:16). Ora maʼ naca tuuxa xhamigu Dios, ribeendú stale cosa galán, casi ni ná promesa riʼ: ««Cumu nadxiibe naa la? zulaʼyaʼ laabe. Zapaʼ laabe purtiʼ nánnabe tu laʼyaʼ» (Salmo 91:14).

  •   Biblia ná nuu stale cosa guibáʼ ne lu Guidxilayú ni ruuyaʼ binni casi Dios, nga runi «para binni nuu stale “dios” ne stale “señor”» (1 Corintios 8:5, 6). Ne cumu cá lá Jehová lu Biblia la? nga rusihuinni zaca peʼ nga labe (Salmo 83:18).

a Caadxi hombre ni nanna hebreu rucaacabe ni «Yahweh» o «Yahvé».

b Jah nga sti lá Dios ne zeedani cincuenta biaje lu Biblia. Casi diidxaʼ Aleluya, riniʼni «Lagusisaca Jah» (Apocalipsis 19:1).