Ir al contenido

Ir al índice

Ri tzʼibʼatal ojer kanoq xukʼutu jawchiʼ xkʼojiʼ wi jun chke ri tribu re Israel

Ri tzʼibʼatal ojer kanoq xukʼutu jawchiʼ xkʼojiʼ wi jun chke ri tribu re Israel

 Ri Biblia kubʼij che ri israelitas xkichʼak ri Tzujum Ulew y xkijach chkiwach ri tribus. Diez familia re ri tribu re Manasés xekʼojiʼ pa ri oeste re ri jaʼ Jordán, naj xekʼojiʼ wi chke ri nikʼaj chi tribu (Josué 17:1-6) ¿La kʼo kkʼutuwik che qastzij xkʼulmataj wariʼ?

 Pa ri 1910 xeriqitaj jujun fragmentos re cerámica pa Samaria, che xbʼix óstraca che. Ri fragmentos riʼ tzʼibʼatal pa hebreo y kubʼij ri jastaq —junam rukʼ ri aceite che kkikoj ri ixoqibʼ y ri vino— che xekʼam bʼi pa ri palacio re ri capital. Paneʼ xeriqitaj 102 fragmentos, ronojel pa ri siglo octavo nabʼe chuwach ri qaqʼij, are kʼu xa 63 ri xbʼan kunik che usikʼixik uwach. Are chiʼ xemulix ri kkibʼij ri e 63 fragmentos, xeriqitaj fechas, kibʼiʼ jujun taq familias y kchʼaw chkij ri winaq che kkitaq bʼi jastaq y ri kopan jastaq kukʼ.

 Qas mayibʼal rumal che tzʼibʼatal ri kibʼiʼ konojel ri familias re ri tribu re Manasés chuwach ri fragmentos riʼ. Ri Biblia de Estudio Arqueológica kubʼij che ri familia re Manasés xekʼojiʼ pa ri ulew che kubʼij ri Biblia.

Ri tzʼibʼatalik kchʼaw chrij ri Noá, jun rijaʼlil ri Manasés.

 Ri fragmentos che xeriqitaj pa Samaria xuqujeʼ kukʼutu che qastzij ri xubʼij Amós, jun chke ri xtzʼibʼan ri Biblia, are chiʼ xchʼaw chkij ri qʼinomabʼ taq winaq pa ri tiempo riʼ. Ri areʼ xubʼij: «Kekukʼiʼaj uwaʼl uva pa nimaʼq taq qumubʼal, are kkikoj ri kʼokʼal ri paqapoj kajil» (Amós 6:1, 6). Ri fragmentos che xeriqitaj pa Samaria kukʼutu che konojel ri jastaq riʼ xekʼam bʼi pa ri lugar che e kʼo wi ri 10 familias re Manasés.