Xaj ka̱n kijtowa «Yej kipiá»

¿Ke̱ski ito̱ka̱ kipiá Dios?

¿Ke̱ski ito̱ka̱ kipiá Dios?

Yej kijtowa la Biblia

 Dios kipiá se̱san ito̱ka̱. Pan hebreo moijkuilowa יהוה wan pan español moijtowa «Jehová». a Dios kichij iga el profeta Isaías, makijkuilo: «Nej Jehová. Inó̱n noto̱ka̱» (Isaías 42:8). Ito̱ka̱ Dios ne̱si ken 7.000 biáj pan los rollos yej ikiapaya de la Biblia, ne̱si ma̱j ke sekin títulos de Dios o ke seuʹmej to̱ka̱mej. b

¿Kipiá Jehová seuʹmej ito̱ka̱mej?

 Aunke la Biblia kijtowa iga Dios se̱san ito̱ka̱, kipiá no̱ miak títulos wan tajto̱lmej yej kine̱xtiá kén yawi yéj. Nigaj onoʼ se̱ lista de ino̱mej títulos o tajto̱lmej. Wan xikita iga pan cada sejse̱ de inó̱n kine̱xtiá kén yawi Jehová.

Título o tajto̱lmej

¿Ka̱n tikasij pan la Biblia?

¿Te̱ kijto̱jneki?

Alá

(Ayá̱ moijtowa)

Alá se̱ tajto̱l árabe. Ayéj se̱ to̱ka̱, sinoke se̱ título yej kijto̱jneki «Dios». Las traducciones de la Biblia pan árabe —wan pan seuʼmej idiomas— Alá kijto̱jneki Dios.

Alfa wan Omega

Revelación 1:8; 21:6; 22:13

Alfa yawi yej achto letra del alfabeto griego, wan omega yej último. Kijto̱jneki iga Jehová yawi «yej achto wan último» o «kan tsi̱nti wan kan tami», iga achto de yéj ateyi seuʼ Dios yej todopoderoso wan ayá̱ onos después de yéj (Isaías 43:10).

Alfarero

Isaías 64:8

Iga kipiá autoridad pan la gente wan pan a̱ltepe̱mej, ijkó̱n ken se̱ alfarero kimati te̱ kichi̱wa wan sokiʼ (Romanos 9:20, 21).

Altísimo

Salmo 47:2

Ateyi seuʼ yej maono ma̱j ajko ke yéj.

Anciano de Días

Daniel 7:9, 13, 22

Iga amomati desde ke̱man onoko; Onoʼ desde nochipa, achto iga nité̱ o niágaj maonoʼ (Salmo 90:2).

Celoso

Éxodo 34:14

Akineki iga matikweyichi̱wakan seuʼmej diosmej. Iní̱n tajto̱l kijto̱jneki iga «yéjsan mamoweyichi̱wa» (Traducción del Nuevo Mundo [con referencias], nota).

Creador

Isaías 40:28

Iga kichij nochi yej onoʼ.

Dios

Génesis 1:1

Kijto̱jneki tejté̱ yej welij tikweyichi̱waj, o ágaj yej kipiá poder. Tajto̱l hebreo ʼElohím onoʼ en plural wan kijto̱jneki iga Jehová puxsan weyi wan mamorrespeta̱ro wan iga nochi kichi̱wa ye̱kti.

Dios bendito

1 Timoteo 1:11, Reina-Valera

Iga yéj nochipa pa̱ki (Salmo 104:31). Wan no̱ wel moijtowa iga «Dios yej yo̱lpa̱ki» (Traducción del Nuevo Mundo [con referencias]).

Dios de dioses

Deuteronomio 10:17

Iga yéjsan Dios, ayéj ken seuʼmej «diosmej yej nité̱ awel kichi̱waj» (Isaías 2:8).

Maestro

Isaías 30:20, 21, La Biblia de las Américas

Iga teojkuiltiá wan te̱machtiá iga matiye̱ʼonokan (Isaías 48:17, 18). Wel no̱ moijtowa ken «yej ma̱j ye̱kti tamachtiani» (Traducción del Nuevo Mundo [con referencias]).

Magnífico Hacedor

Salmo 149:2

Iga kichij nochi yej onoʼ (Revelación 4:11).

Oidor de la oración

Salmo 65:2

Iga kikaki kua̱ ki-ora̱rowiliáj yej kipiáj fe.

Padre

Mateo 6:9

iga yéj kichi̱wa iga matisatokan.

Pastor

Salmo 23:1

Iga yéj kima̱nawiá yej kiweyichi̱waj.

Redentor, Recomprador

Isaías 41:14; Reina-Valera

Iga kima̱kixtiá o kikowa sej la gente iga ayoʼ makipiakan pecado wan ayoʼ mamikikan. Iní̱n kichij kua̱ Jesús mikiko iga tejeme̱n (Juan 3:16).

Rey de la eternidad

Revelación 15:3

Iga yéj nochipa kipiá autoridad wan nochipa kipiás.

Roca

Salmo 18:2, 46

Ka̱n wel timi̱ya̱naj wan ka̱n wel timoma̱nawiáj.

Salvador

Isaías 45:21

Tema̱nawiá de yej aye̱kti o iga amo matimikikan.

Santísimo

Proverbios 9:10

Iga yéj ma̱j santo ke nochi la gente (kijto̱jneki iga yéj ma̱j chipakti’ moralmente ).

Señor

Salmo 135:5

Tote̱ko; pan hebreo ʼAdhóhn wan ʼAdhoním.

Señor Soberano

Génesis 15:2

Ma̱j kipiá autoridad ke ni-ágaj. Pan tajto̱l hebreo moijtowa ’Adhonái.

Supremo

Daniel 7:18, 27

Se̱ rey yej nochi kimanda̱rowa.

Todopoderoso

Génesis 17:1

Iga niágaj kipiá ma̱j poder ke yéj. Tajto̱l hebreo ’El Schaddái, kijto̱jneki «Dios yej ma̱j kipiá poder», pan Biblia mone̱xtiá siete biáj.

Yahvé Sebaot, Señor de los ejércitos

Isaías 1:9, Romanos 9:29, Biblia de Jerusalén, 1998

Yej kimanda̱rowa a̱ngelmej. Iní̱n no̱ welij moijtowa ken «Jehová de los ejércitos» o «yéj kimanda̱rowa yej onokej pan cielo» (Romanos 9:29, Traducción del Nuevo Mundo [con referencias], Nueva Traducción Viviente).

Yo soy el que soy

Éxodo 3:14, Biblia de Jerusalén

Iní̱n tajto̱l aya̱san kijtowa iga yéj onoʼ. Pan tajto̱l hebreo kijto̱jneki iga Dios wel mochi̱wa nochi iga makichi̱wa yej kineki. Wan no̱ wel moijtowa «Yéj kichi̱wa iga mamochi̱wa» o «Nia̱ti yej nej niknekis» (Traducción del Nuevo Mundo [con referencias]; nota). Iní̱n te̱pale̱wiá iga matikojasikan te̱ kijto̱sneki ito̱ka̱ Jehová, yej mone̱xtiá pan seuʼ versículo (Éxodo 3:15).

Ito̱ka̱ de sekin lugar pan las Escrituras Hebreas

 Pan ito̱ka̱mej de sekin lugar yej ne̱si pan la Biblia onoʼ ito̱ka̱ Dios, pero tejeme̱n ayá̱ ijkó̱n tikto̱ka̱wiáj Dios.

Lugar

¿Ka̱n tikasij pan la Biblia?

¿Te̱ kijto̱jneki?

Jehová-nisí

Éxodo 17:15

«Jehová Noposte-Señal» o «notaketsal» (La Palabra de Dios para Todos). Jehová se̱ Dios kan iga ia̱ltepe̱ʼ wel mona̱techowa iga makima̱nawikan o makipale̱wikan (Éxodo 17:13-16).

Jehová-salom

Jueces 6:23, 24

«Jehová te̱maka Paz».

Jehová-sama

Ezequiel 48:35, Reina-Valera

«Jehová Nokta Ono’ Ompa».

Jehová-yiré

Génesis 22:13, 14

«Jehová Te̱makas yej tiknekij».

Té íga moneki iga matiki̱xmatikan wan matikijto̱kan ito̱ka̱ Dios

  •   Jehová pux kiye̱ʼita ito̱ka̱, inó̱n iga pan la Biblia kichij iga makijkuilo̱kan miak biáj (Malaquías 1:11).

  •   Ipiltsi̱n Dios, Jesucristo, kine̱xtij miak biáj té íga matikijto̱kan ito̱ka̱ Dios. Ken ejemplo, kua̱ tajtoj wan Jehová, kijtoj: «Mamochipa̱ktili moto̱ka̱» (Mateo 6:9; Juan 17:6).

  •   Yej nemi ki̱xmatij Dios wan kijtowaj ito̱ka̱, inó̱n kipale̱wiskej iga wel mamochi̱wakan amigos de Jehová (Salmo 9:10; Malaquías 3:16). Wan wel mochi̱was iní̱n tajto̱lmej pan yejeme̱n: «Iga yéj ne̱neki, nej niá nikpale̱witi. Nikma̱nawis iga ki̱xmati noto̱ka̱» (Salmo 91:14).

  •   La Biblia kijtowa: «Onoʼ ino̱mej yej kito̱ka̱wiáj ‹dio̱smej›, pan cielo o pan ta̱jli, ijkó̱n ken onoʼ komati ‹dio̱smej› wan komati ‹señores›» (1 Corintios 8:5, 6). Pero, pan to̱ka̱ Jehová, wel tikmatij a̱ʼ yéj nokta yej melaʼ Dios (Salmo 83:18).

a Sekin expertos pan hebreo kikajte̱wa «Yahweh» o «Yahvé».

b Moabrebia̱rowa ito̱ka̱ Dios, Jah, wan iní̱n ne̱si ken cincuenta bia̱j pan la Biblia. Ken ejemplo, onoʼ pan tajto̱l Aleluya, yej kijto̱jneki «Xikweyichi̱wakan Jah» (Revelación [Apocalipsis] 19:1; Reina-Valera).