PASAK Biblijos, Pažadėtojoje žemėje buvo miškingų vietovių, medžių ten augo apsčiai (Joz 17:15, 18; 1 Kar 10:27). Tačiau kai kurie galbūt abejoja, ar tai tiesa, mat šiandien tame krašte miškų likę palyginti nedaug.

Knygoje Life in Biblical Israel (Gyvenimas Izraelyje Biblijos laikais) sakoma, kad „senovės Izraelyje miškai užėmė kur kas didesnį plotą nei šiandien“. Šalies aukštumose daugiausia augo tam tikros rūšies pušys (lot. Pinus halepensis), ąžuolai (lot. Quercus calliprinos) ir pistacijos (lot. Pistacia palaestina). Šefeloje – priekalniuose tarp centrinės kalnų grandinės ir Viduržemio jūros – buvo gausu ir šilkmedinių fikusų (lot. Ficus sycomorus).

Knygoje Plants of the Bible (Biblijos augalai) rašoma, kad kai kuriose Izraelio vietovėse laikui bėgant medžių mažėjo ir dabar jų kone visai nebelikę. Kodėl? Knygoje aiškinama: „Žmogus nuolat kirto medžius, visų pirma tam, kad turėtų daugiau dirbamos žemės ir ganyklų. Mediena buvo naudojama ir kaip statybinė medžiaga bei kuras.“