Kai kurių Biblijoje aprašytų žmonių tapatybę kartais tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina archeologiniai radiniai. Apie vieną iš tokių radinių 2011 metais paskelbė Izraelio mokslininkai. Tai poros tūkstantmečių senumo osuarijus — dekoruota kalkakmenio dėžė laikyti mirusiojo kaulams, kurie tenai būdavo sudedami kūnui suirus.

Ant šio osuarijaus yra užrašas: „Mirjama, duktė Ješuos, sūnaus Kajafo, Maazijo kunigo iš Bet Imrio.“ Vienas tų, kurie nuteisė Jėzų mirti, buvo žydų vyriausiasis kunigas Kajafas (Jn 11:48-50). Jis, istoriko Juozapo Flavijaus žodžiais, buvo „Juozapas, vadinamas Kajafu“. Rastasis osuarijus tikriausiai buvo kažkurios jo giminaitės. Užraše ant kito, kiek anksčiau rasto osuarijaus, kuriame buvo laikomi, kaip manoma, būtent šio vyriausiojo kunigo palaikai, jis vadinamas „Jehosef bar Kaiafa“ (tai reiškia „Juozapas, Kajafo sūnus“). * Taigi Mirjama buvo iš Kajafo giminės.

Pasak Izraelio archeologinių radinių tarnybos, Mirjamos osuarijus buvo konfiskuotas iš vagių, išplėšusių vieną senovinį kapą. Šio radinio ir užrašo ant jo autentiškumas patvirtintas tyrimais.

Radinys nušviečia ir kai ką nauja. Užraše minimas Maazijas. Šituo vardu vadinosi paskutinioji iš 24 grupių, į kurias buvo suskirstyti kunigai (1 Met 24:18). Minėtos tarnybos tvirtinimu, užrašas ant osuarijaus, rodo, kad „Kajafo šeima buvo įtraukta į Maazijo grupę“.

Užraše taip pat paminėtas Bet Imris. Ką nurodo šis pavadinimas? Yra dvi versijos. „Pirma, Bet Imris gali būti vardas vienos kunigų šeimos — Imero sūnų (Ezros 2:36, 37; Nehemijo 7:39-42), kurių palikuonys priklausė prie Maazijo grupės, — teigia Izraelio archeologinių radinių tarnyba. — Antra, [Bet Imris] gali būti mirusiosios ar net ir visos jos šeimos gimtoji vieta.“ Bet kuriuo atveju aišku viena: Mirjamos osuarijus liudija, kad žmonės, apie kuriuos rašoma Biblijoje, taip pat jų šeimų vardai nėra išgalvoti.