Dievas suteikė mums nepaprastą dovaną – galimybę bendrauti su juo, išsakyti jam savo jausmus maldoje. Karalius Dovydas meldė: „Pas tave, maldos klausytojau, ateina visokiausi žmonės“ (Psalmyno 65:2). Tačiau kaip reikia melstis, kad mūsų maldos būtų išklausytos ir sulauktume Dievo pritarimo?

Melsdamiesi galime išlieti savo širdį – išsakyti Dievui slapčiausius jausmus (Psalmyno 62:8). Jis labai brangina mūsų nuoširdžias maldas.

Titulų Dievas turi daug, tačiau vardą – tik vieną. Izaijo 42:8 rašoma: „Aš esu Jehova. Tai mano vardas.“ Šventajame Rašte Dievo vardas randamas apie 7000 kartų. Į Dievą vardu kreipdavosi daugelis pranašų. Pavyzdžiui, Abraomas kalbėjo: „Jehova, meldžiu nerūstauti, jei dar paklausiu“ (Pradžios 18:30). Mes irgi turime maldoje vartoti Dievo vardą Jehova.

Nesvarbu, kokia kalba kalbame, Dievas supranta mūsų mintis ir jausmus. Šventajame Rašte sakoma: „Dievas nėra šališkas – jam priimtinas bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir daro, kas teisu“ (Apaštalų darbų 10:34, 35).

Tačiau kad Dievas mus laimintų, vien melstis neužtenka. Kitame straipsnyje pakalbėsime, ką dar turime daryti.