• Išrinktas Dievo. „Tai aš daviau savo karaliui valdžią [...], ir aš tautas tau duosiu paveldėti, tau žemės pakraščius priskirsiu“ (Psalmyno 2:6, 8).

• Karaliaus Dovydo palikuonis. „Kūdikis mums gimė, sūnus mums buvo duotas [...]. Jo valdžia vis labiau įsigalės ir taikai nebus galo. Dovydo sostą ir jo karalystę jis įtvirtins“ (Izaijo 9:6, 7).

• Gimęs Betliejuje. „Betliejau, [...] iš tavęs kils tas, kuriam aš duosiu valdyti [...]. Ir jie gyvens saugiai, nes jo didybė sieks žemės pakraščius“ (Michėjo 5:2, 4).

• Žmonių atmestas ir nužudytas. „Nekenčiamas jis buvo, jį laikėme nieku. Jį pervėrė už mūsų nusižengimus, atidavė kančiai už mūsų nuodėmes“ (Izaijo 53:3, 5).

• Prikeltas iš mirusiųjų ir pašlovintas. „Manęs kape tu nepaliksi, neleisi savo ištikimajam matyti duobės. [...] Tavo dešinėje – amžina laimė“ (Psalmyno 16:10, 11).

Idealaus valdovo aprašymas tinka tik vienam žmogui – Jėzui Kristui. Angelas jo motinai Marijai buvo pasakęs, kad Dievas „jam duos jo tėvo Dovydo sostą“ ir kad „jo karaliavimui nebus galo“ (Luko 1:31–33).

Gyvendamas žemėje Jėzus niekada nebuvo valdovas. Jis valdys žmoniją iš dangaus – bus Dievo Karalystės Karalius. Kodėl būtent Jėzus geriausiai tinka valdyti žemę? Apsvarstykime keletą faktų.

•   Rūpinosi žmonėmis. Jėzus padėdavo vyrams ir moterims, jauniems ir pagyvenusiems, nepaisydamas jų kilmės bei socialinės padėties (Mato 9:36; Morkaus 10:16). Kai vienas raupsuotasis į Jėzų kreipėsi žodžiais „jei tik norėtum, galėtum padaryti mane švarų“, gailesčio apimtas jis tą vyrą pagydė (Morkaus 1:40–42).

• Mokė, kaip pelnyti Dievo palankumą. Jėzus sakė: „Negalite vergauti kartu ir Dievui, ir turtams.“ Jis mokė žmones elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su jais pačiais. Šį principą vėliau imta vadinti aukso taisykle. Be to, Jėzus paaiškino, jog Dievui svarbu ne tik tai, ką mes darome, bet ir ką mąstome bei kaip jaučiamės. Todėl turime valdyti savo mintis (Mato 5:28; 6:24; 7:12). Jėzus pabrėžė, jog norint būti tikrai laimingiems reikia sužinoti, ko Dievas iš mūsų tikisi, ir taip elgtis (Luko 11:28).

• Skatino mylėti kitus. Tai, ką Jėzus kalbėjo ir darė, paliesdavo žmonių širdis. „Minios jo mokymu didžiai stebėjosi, nes jo žodžiai turėjo galią“ (Mato 7:28, 29). Jis sakė: „Mylėkite savo priešus.“ Net prieš mirtį ant kančių stulpo Jėzus meldė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Mato 5:44; Luko 23:34).

Jėzus geriausiai tinka valdyti visą žemę, nes yra geras ir pasiruošęs padėti. Tačiau kada jo valdymas prasidės?