Jūsų penkiametis sūnus žaidžia kitame kambaryje. * Netikėtai išgirstate kažką dūžtant. Nubėgate ir išvystate jį stovintį prie sudaužytos porcelianinės vazos. Kalta veido išraiška išduoda, kas nutiko.

„Ar tu sudaužei vazą?“ — griežtai klausiate sūnaus.

„Ne, mamyte, ne aš!“ — nė nemirktelėjęs atsako mažylis.

Ir tai jau ne pirmas kartas, kai pričiumpate savo vaiką taip akivaizdžiai meluojant. Ar turėtumėte susirūpinti?

Bet koks melas yra blogis. Biblijoje rašoma, kad Jehova bjaurisi „melagingu liežuviu“ (Patarlių 6:16, 17). Kas apgaudavo kitą žmogų, Įstatyme, duotame Izraelio tautai, buvo numatytos griežtos bausmės (Kunigų 19:11, 12).

Vis dėlto melas nelygus melui. Kartais meluojama piktavališkai, siekiant pakenkti kitam žmogui. O kai kada — susiklosčius aplinkybėms, kai galbūt norima išvengti gėdos ar bausmės (Pradžios 18:12-15). Taigi, nors visoks melas yra blogybė, kiekvienas atvejis skirtingas. Jei vaikas pamelavo, įvertinkite jo amžių ir priežastį, kodėl nuslėpė tiesą.

Problemą turėtumėte spręsti nuo mažumės. „Vaikui svarbu išmokti sakyti tiesą net tuomet, kai tai padaryti sunku, — rašo daktaras Deividas Volšas (David Walsh). — Santykiai tarp žmonių paremti pasitikėjimu, o melas pasitikėjimą griauna.“ *

Panikuoti neverta. Tai, kad vaikas pradėjo meluoti, dar nereiškia, jog jis suka blogu keliu. Prisiminkime, kas rašoma Biblijoje: „Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies“ (Patarlių 22:15, Brb). Kai kada ta kvailystė pasireiškia melavimu. Tikriausiai vaikui atrodo, jog tai — lengviausias kelias išvengti bausmės. Tuomet svarbu, kaip reaguosite.

Pabandykite suvokti, kodėl vaikas meluoja. Gal jis bijo bausmės? Gal nenori jūsų nuvilti? Jei mažametis kuria istorijas, norėdamas padaryti įspūdį draugams, galbūt jis dar per mažas, kad suprastų, kuo realybė skiriasi nuo fantazijų. Jei žinosite, kodėl vaikas meluoja, bus daug lengviau jį nuo to atpratinti. (Biblijos principas: 1 Korintiečiams 13:11.)

Kartais, užuot klausę, konstatuokite faktą. Straipsnio pradžioje minėtu atveju mama gerai žinojo, kas iš tiesų nutiko. Sūnaus ji griežtai paklausė: „Ar tu sudaužei vazą?“ Vaikas pamelavo greičiausiai bijodamas mamos pykčio. Tačiau, užuot uždavusi šį kaltinamą klausimą, mama galėjo tiesiog pasakyti: „Kaip gaila, tu sudaužei vazą!“ Konstatuodama tai, kas nutiko, o ne klausdama, ji nebūtų pastūmėjusi vaiko meluoti. Šitaip jam būtų lengviau mokytis sąžiningumo. (Biblijos principas: Kolosiečiams 3:9.)

Už sąžiningumą pagirkite. Paprastai vaikai trokšta tėvams įtikti, todėl pasinaudokite tuo polinkiu. Tegul vaikas žino, kad sąžiningumas jūsų šeimoje laikomas vertybe, tad tikitės, jog ir jis kalbės tiesą. (Biblijos principas: Hebrajams 13:18.)

Padėkite vaikui suprasti, kad melas pakerta pasitikėjimą ir kad po to prireikia daug laiko, kad jį vėl atgautum. Skatinkite vaiką gerai elgtis, pagirdamas už tai, kad sako tiesą. Pavyzdžiui, galėtumėte sakyti: „Labai džiaugiuosi, kad nemeluoji.“

Rodykite gerą pavyzdį. Suprantama, negalite tikėtis, jog vaikas bus sąžiningas, jeigu girdi jus meluojant. Pavyzdžiui, kai nenorite su kuo nors kalbėtis telefonu, gal pamokote vaiką: „Sakyk, kad manęs nėra namie.“ Arba norite pailsėti, bet sakote: „Sergu, tad šiandien liksiu namie.“ (Biblijos principas: Jokūbo 3:17.)

Naudokitės Biblija. Joje surašyti pamokymai ir tikros gyvenimo istorijos skatina elgtis dorai. Skiepyti vaikui Biblijos principus padės Jehovos liudytojų išleista knyga Sek Didžiuoju Mokytoju. Jos 22 skyrius pavadintas „Kodėl nevalia meluoti“. Ištrauką iš minėto leidinio skaitykite rėmelyje „ Knyga, padėsianti jūsų vaikui“.