— Papasakokite apie save.

— Gimiau 1963 metais. Augau Kinijoje, kaime į pietus nuo Jangdzės upės Dziangsu provincijoje. Čia vyrauja subtropinis klimatas, todėl regionas garsėja maisto pramone. Neretai jis vadinamas ryžių ir žuvies kraštu. Vaikystėje mąstydavau: kodėl gamta mus aprūpina tokia gausybe skanaus maisto? ar viskas atsirado atsitiktinai? kas atsirado pirma — višta ar kiaušinis? Kinijoje dauguma žmonių — ateistai, todėl mokykloje buvau mokomas ateizmo.

— Ką galite pasakyti apie tėvus?

— Mano tėvai Dievo netikėjo. Mama prižiūrėjo ūkį, tėvas buvo architektas ir įkūrė savo statybos kompaniją. Aš iš penkių jų sūnų esu vyriausias. Gaila, bet du broliai mirė dar vaikystėje. Man tai buvo didžiulis smūgis, todėl susimąsčiau: kodėl žmonės miršta? ar kada pamatysiu savo brolius ir vėl?

— Kodėl pasirinkote studijuoti fiziką?

— Mane domino gamtoje vykstantys procesai, todėl maniau, jog fizika gali atsakyti į klausimus, kurie nedavė ramybės dar nuo vaikystės.

— Ką tyrinėjate?

— Kaip pagreitinti elektrinį krūvį turinčias daleles, kurių greitis artimas šviesos greičiui. Šitaip tyrinėju atomo struktūrą. Taip pat gilinuosi į tai, kaip sukurti aukštos energijos elektromagnetinę  spinduliuotę, kurios dažnis būtų tarp mikrobangų ir infraraudonųjų bangų. Nors mano darbas komercinio pobūdžio, tai padeda pažinti, iš kur atsirado visata.

— Kaip susidomėjote Biblija?

— 1998-aisiais pas mus užėjo du Jehovos liudytojai. Į klausimus jie pasiūlė atsakyti iš Biblijos. Susidomėjo ir mano žmona Huabi, irgi mokslininkė. Biblijos niekada nebuvome matę, tačiau joje užrašyti praktiški patarimai padarė įspūdį. Pastebėjome, kad mus lankanti liudytojų pora tuos patarimus taiko ir jiems puikiai sekasi. Jie laimingi ir džiaugiasi, kad šitaip išvengia daug sunkumų. Tai, kas Biblijoje rašoma apie Dievą, paskatino mane susimąstyti, o gal visata vis dėlto sukurta. Kaip fizikas, stengiausi perprasti gamtos dėsnius. Todėl nusprendžiau viską išsamiai apsvarstyti.

— Kokius įrodymus apsvarstėte?

— Pirma, žinojau, kad uždara sistema, jei nėra veikiama išorinių jėgų, ilgainiui pati negali pasidaryti tvarkinga arba išlaikyti pradinę tvarką. Tai antrasis termodinamikos dėsnis. Kadangi tiek visatoje, tiek Žemėje tvarką palaiko tam tikri dėsniai, padariau išvadą, jog tai turėtų būti išorinės jėgos, arba Kūrėjo, veiklos rezultatas. Antra, visata ir Žemė, regis, sukurta taip, kad čia galėtų egzistuoti gyvybė.

— Ką turite omenyje?

— Praktiškai visa gyvybė Žemėje priklauso nuo Saulės energijos. Per visatos erdves ji mus pasiekia kaip plataus diapazono bangų spinduliuotė. Trumpiausios bangos yra mirtini gama spinduliai. Po jų eina rentgeno, ultravioletiniai spinduliai, matomoji šviesa, infraraudonieji spinduliai, mikrobangos ir pačios ilgiausios — radijo bangos. Nuostabu tai, kad atmosfera sulaiko daugybę žalingų spindulių, tačiau kitiems, reikalingiems, leidžia pasiekti Žemės paviršių.

— Kodėl jums tai padarė įspūdį?

— Mane sudomino Biblijos pasakojimas apie sukūrimą, o ypač tai, kas rašoma apie šviesą. Ten skaitome: „Tuomet Dievas tarė: ‘Tebūna šviesa!’ Ir šviesa pasirodė.“ * Matomąją šviesą sudaro tik nedidelė dalis visų Saulės skleidžiamų bangų, tačiau be šviesos nebūtų gyvybės: nebūtų augalų, taigi neturėtume maisto, be to, nieko nematytume. Atmosferos pralaidumas šviesai negali būti atsitiktinis. Dar labiau stebina tai, kad Žemės paviršių pasiekia tik nedidelis kiekis ultravioletinių spindulių.

— Kuo mums tai svarbu?

— Šiek tiek ultravioletinių spindulių mums labai reikia. Jų gavęs per odą žmogaus organizmas pasigamina vitamino D, kuris labai svarbus kaulams ir, atrodo, saugo nuo vėžio bei kitų ligų. Tačiau didelis jų kiekis sukelia odos vėžį ir kataraktą. Natūraliai atmosfera praleidžia nedaug ultravioletinių spindulių — būtent tiek, kiek mums reikia! Man tai — įrodymas, jog Žemė sukurta taip, kad joje galėtų egzistuoti gyvybė.

Pamažu su žmona įsitikinome, jog yra Kūrėjas, ir jis įkvėpė parašyti Bibliją. 2005-aisiais tapome Jehovos liudytojais ir dabar Biblijos tiesų mokome kitus.