AŠTUONIOSE šalyse 2015 metais atlikta apklausa, kurioje dalyvavo visą darbo dieną dirbantys žmonės, parodė, kad daugumai sunku suspėti viską gerai padaryti ir darbe, ir namuose. Tarp paminėtų priežasčių buvo padidėję reikalavimai darbovietėje ar namie, brangstantis pragyvenimas, ilgesnės darbo valandos. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose dauguma sakė dirbantys vidutiniškai 47 valandas per savaitę, o kas penktas – 60 valandų ar daugiau!

Kitoje apklausoje, surengtoje 36 valstybėse, ketvirtadalis su viršum respondentų paminėjo, jog dažnai jaučiasi turį skubėti net laisvalaikiu. Perkrauta dienotvarkė neigiamai veikia ir vaikus.

Jei visada stengiamės padaryti daugiau, negu galima suspėti, jaučiame įtampą – mus nuolat, taip sakant, spaudžia laikas. Tačiau ar įmanoma savo gyvenime išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą? Kokią įtaką daro mūsų požiūris, prioritetai ir tikslai? Pirmiausia aptarkime keturias priežastis, kodėl žmonės stengiasi nuveikti pernelyg daug.

„Dirbdavau septynias dienas per savaitę, – sako dviejų vaikų tėvas Garis. – Vis atsirasdavo geresnių dalykų, kuriuos norėdavau duoti savo vaikams. Stengiausi, kad jie turėtų tai, ko aš niekada neturėjau.“ Nors tai kilnūs motyvai, tėvai turėtų patyrinėti, kam teikia pirmenybę. Kai kurie tyrimai rodo, kad tiek suaugę, tiek vaikai, per daug vertinantys pinigus bei daiktus, nėra tokie laimingi, patenkinti gyvenimu ir sveiki kaip tie, kas nepasiduoda materializmui.

Siekdami užtikrinti vaikams sėkmingą ateitį, kai kurie tėvai save ir savo vaikus apkrauna visokiausiais užsiėmimais. Nors galbūt vedami gerų ketinimų, tokie tėvai persistengia, „elgiasi kaip šeimos kruizo pramogų organizatoriai“, – sakoma knygoje Putting Family First.

Reklama bando mus įtikinti, kad neįsigydami naujausių gaminių save nuskriaudžiame. Kaip teigiama žurnale The Economist, „naujų prekių lavina dar labiau sustiprina pojūtį, kad stinga laiko“, nes vartotojams, ir taip jau užimtiems, dar tenka „rinktis, ką pirks, ką žiūrės, ką valgys“.

1930 metais vienas žymus ekonomistas prognozavo, kad technikos pažanga darbuotojams suteiks daugiau laisvo laiko. Vis dėlto jis klydo. „Užuot baigę [darbą] anksčiau, – pastebėjo etatinė žurnalo New Yorker bendradarbė Elizabet Kolbert, – žmonės trokšta vis daugiau naujų daiktų, o jie kainuoja pinigus ir laiką.“

Kai kas pluša iki išsekimo nenorėdami nuvilti savo darbdavio. Spaudimą gali daryti ir bendradarbiai – versti kolegas jaustis kaltus, jei šie nedirba viršvalandžių. Be to, dėl nestabilios ekonominės padėties daugelis sutinka dirbti ilgesnes darbo valandas arba būti iškviesti į darbą bet kuriuo metu.

Tėvai patiria spaudimą neatsilikti nuo kitų šeimų spartaus gyvenimo tempo,  antraip jaustų kaltę, kad „neaprūpina“ savo vaikų.

Timas, gyvenantis Jungtinėse Valstijose, sako: „Mėgau savo darbą ir dirbau iš visų jėgų. Norėjau būti įvertintas.“

Kaip ir Timas, daugelis savo vertės suvokimą sieja su užimtumu. Koks to rezultatas? „Užimtumas tapo socialinio statuso rodikliu“, – teigia jau minėta Elizabet Kolbert. Pasak jos, „kuo užimtesnis esi, tuo svarbesnis atrodai“.

Biblija skatina mus būti stropius ir darbščius (Patarlių 13:4). Bet pataria ir neprarasti pusiausvyros. „Geriau viena sauja su poilsiu, negu dvi saujos su triūsu ir vėjų vaikymusi!“ – rašoma Mokytojo 4:6.

Nuosaikumas išties prisideda prie geresnės fizinės ir emocinės sveikatos. Tačiau ar sulėtinti gyvenimo tempą įmanoma? Taip. Pateiksime keturis pasiūlymus.

Siekti tam tikro finansinio saugumo visiškai normalu. Tačiau kiek pinigų yra gana? Kas rodo, kad žmogaus gyvenimas sėkmingas? Ar tai matuojama pajamomis, materialiniu turtu? Beje, pernelyg daug ilsintis ar pramogaujant taip pat kyla įtampa, nes laiko trūksta kitiems reikalams.

Jau minėtas Timas sako: „Mudu su žmona pergalvojome savo gyvenimą ir nutarėme jį supaprastinti. Popieriaus lape aprašėme savo dabartinę situaciją ir naujus tikslus. Aptarėme, kokios buvo mūsų ankstesnių sprendimų pasekmės ir ką turėtume daryti, kad savo tikslus pasiektume.“

Biblijoje patariama valdyti savo „akių geismą“ (1 Jono 2:15–17). O reklama tokius geismus kursto, todėl žmogus ima dirbti viršvalandžius arba be saiko, prabangiai pramogauja. Žinoma, visiškai išvengti reklamų neįmanoma, bet galima stengtis mažiau kreipti į jas dėmesį. Be to, verta apmąstyti, ko jums iš tikrųjų reikia.

Didelę įtaką taip pat daro draugai. Jeigu jie godžiai siekia materialinių dalykų ir tik su jais sieja sėkmę, būtų protinga pasiieškoti draugų, kurie pirmenybę teikia kitokioms vertybėms. „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas“, – sakoma Patarlių 13:20.

Su darbdaviu pasikalbėkite apie savo darbo valandas bei prioritetus. Nesijauskite  kaltas, kad turite ir asmeninį gyvenimą. Knygoje Work to Live rašoma: „Tie, kas nubrėžia ribą tarp darbo ir namų ar išvyksta atostogų, padaro vieną ir tą pačią išvadą: be jų pasaulis nesugriūva.“

Garis, minėtas straipsnio pradžioje, buvo finansiškai apsirūpinęs, tad nusprendė sumažinti savo darbo laiką. „Šeimai pasiūliau supaprastinti mūsų gyvenimą, – sako jis. – Paskui ėmėmės tai įgyvendinti. Paprašiau darbdavio leisti man dirbti mažiau dienų per savaitę, ir jis sutiko.“

Vyrai ir žmonos turi skirti laiko vienas kitam, vaikams reikia tėvų dėmesio. Tad nesistenkite žengti koja kojon su tomis šeimomis, kurios nuolat kažkur skuba. „Atidėkite ne tokius svarbius reikalus ir pailsėkite, atsipalaiduokite“, – pataria Garis.

Kai visa šeima esate kartu, tegu televizorius, mobilieji telefonai ar kiti įrenginiai neatskiria jūsų vienas nuo kito. Bent sykį per dieną valgykite drauge – tai bus proga šiltai pabendrauti. Jei tėvai laikosi šio paprasto patarimo, vaikai jaučiasi laimingesni, geriau mokosi mokykloje.

Taigi pamąstykite, kokie jūsų siekiai, kokio gyvenimo norite savo šeimai. Jei nusistatysite prioritetus, pagrįstus nesenstančia Biblijos išmintimi, jūsų gyvenimas taps laimingesnis ir prasmingesnis.