Morkaus 4:1–41

  • PALYGINIMAI APIE KARALYSTĘ (1–34)

    • Sėjėjas (1–9)

    • Kodėl Jėzus kalbėjo palyginimais (10–12)

    • Palyginimo apie sėjėją paaiškinimas (13–20)

    • Žiburys nevožiamas po saiku (21–23)

    • „Kokiu saiku seikite“ (24, 25)

    • Sėjėjas nežino, kaip sėkla dygsta (26–29)

    • Garstyčios grūdelis (30–32)

    • Be palyginimų Jėzus nekalbėjo (33, 34)

  • Jėzus nuramina audrą (35–41)

4  Paežerėje prie Jėzaus susirinko daugybė žmonių ir jis vėl ėmė juos mokyti. Visi žmonės stovėjo palei ežerą, o Jėzus įlipo į valtį, nusiyrė atokiau nuo kranto ir atsisėdęs+  pradėjo palyginimais mokyti+ juos apie daugelį dalykų. Mokydamas jis kalbėjo:+  „Paklausykite. Štai sėjėjas išėjo sėti.+  Jam besėjant, vienos sėklos krito prie kelio ir atskridę paukščiai jas sulesė.  Kitos krito į uolynę, kur nedaug žemės. Kadangi dirvožemis buvo negilus, jos iškart sudygo,+  tačiau pakilus saulei daigai išdegė ir neturėdami šaknų sudžiūvo.  Kitos krito tarp dygiažolių. Šios sužėlusios želmenis nustelbė ir sėklos nedavė vaisiaus.+  Dar kitos krito į gerą žemę. Jos sudygo, suvešėjo ir davė vaisių – trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą.“+  Tada jis pridūrė: „Kas turi ausis klausytis, tesiklauso.“+ 10  Kai Jėzus buvo vienas, Dvylika ir kiti mokiniai ėmė jį klausinėti apie palyginimus.+ 11  Jėzus jiems tarė: „Jums yra patikėtas Dievo Karalystės slėpinys,+ bet dėl tų, kurie ne su mumis, viskas sakoma palyginimais,+ 12  kad jie žiūrėtų ir žiūrėdami nematytų, kad girdėtų ir girdėdami nesuprastų. Jie negrįš pas Dievą ir jiems nebus atleista.“+ 13  Jėzus toliau jiems kalbėjo: „Jei nesuprantate šio palyginimo, kaipgi suprasite visus kitus? 14  Sėjėjas sėja žodį.+ 15  Su vienais žmonėmis yra taip, kaip su žodžiu, kurį sėja prie kelio. Vos tik jie išgirsta jį, tuoj ateina Šėtonas+ ir tą pasėtąjį žodį iš jų atima.+ 16  Su kitais žmonėmis yra kaip su sėklomis, pasėtomis uolynėje, – išgirdę žodį, jie iškart su džiaugsmu jį priima,+ 17  bet jie neturi savyje šaknies ir išsilaiko neilgai. Kai užeina kokia neganda ar persekiojimas dėl žodžio, jie tuojau atkrinta. 18  Dar su kitais nutinka kaip su sėklomis, nukritusiomis į dygiažoles. Tai tie, kurie išgirsta žodį,+ 19  bet šio pasaulio* rūpesčiai,+ apgaulinga turtų vilionė+ ir kitokie troškimai+ įsiskverbę tą žodį nustelbia, ir jis lieka bevaisis. 20  O su kai kuriais yra kaip su sėklomis, pasėtomis į gerą žemę. Tai tie, kurie klausosi žodžio, mielai jį priima ir duoda vaisių – trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą.“+ 21  Jėzus dar jiems kalbėjo: „Argi kas atsinešęs žiburį vožia jį po saiku* ar kiša po lova? Argi jo nestato ant žibintuvo?+ 22  Juk nėra nieko paslėpta, kas nebus atskleista, ir nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta.+ 23  Kas turi ausis klausytis, tesiklauso.“+ 24  Dar jis sakė: „Įsidėmėkite tai, ką dabar girdite.+ Kokiu saiku seikite, tokiu ir jums seikės ir dar pridės. 25  Mat turinčiam bus dar duota,+ o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.“+ 26  Jis tęsė: „Taigi su Dievo Karalyste yra kaip su žmogumi, beriančiu į žemę sėklą. 27  Naktį jis miega, dieną keliasi, o sėkla dygsta, auga, ir jis nežino kaip. 28  Žemė savaime brandina vaisių – pirma išaugina želmenį, paskui varpą, galiausiai varpoje sunokina grūdą. 29  Derliui subrendus ateina pjūties metas ir žmogus imasi pjautuvo.“ 30  Jis taip pat sakė: „Į ką panaši Dievo Karalystė? Kokiu palyginimu ją galėtume apibūdinti? 31  Su ja yra kaip su garstyčios grūdeliu. Sėjamas garstyčios grūdelis yra mažiausia iš visų sėklų žemėje,+ 32  bet pasėtas jis ima augti ir tampa augalu, didesniu už visus kitus darže. Jis išleidžia dideles šakas ir dangaus paukščiai gali rasti prieglobstį jo pavėsyje.“ 33  Tad skelbdamas žmonėms žodį jis pateikdavo daugelį palyginimų+ – tokių, kad jie galėtų suprasti. 34  Be palyginimų jis jiems nekalbėjo, o savo mokiniams atskirai viską paaiškindavo.+ 35  Tądien, atėjus vakarui, Jėzus tarė jiems: „Kelkimės į kitą krantą.“+ 36  Tad paleidę minią jie iškart pasiėmė jį į valtį ir išplaukė. Kartu plaukė ir kitų valčių.+ 37  Staiga ėmė siausti smarki audra. Bangos taip daužėsi į valtį, kad ją beveik apsėmė.+ 38  O Jėzus miegojo ant pagalvės valties gale. Mokiniai ėmė žadinti jį sakydami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad tuoj žūsime?!“ 39  Jėzus atsikėlęs sudraudė vėją ir tarė ežerui: „Nutilk! Nurimk!“+ Vėjas nurimo ir stojo visiška tyla. 40  Tada jis jiems pasakė: „Ko išsigandote? Ar vis dar neturite tikėjimo?“ 41  Apimti didelės baimės jie tarpusavyje kalbėjosi: „Kas gi jis toks, kad net vėjas ir ežeras jo klauso?“+

Išnašos

Didokas indas, kuriuo seikėdavo grūdus.