Jobo 1:1–22

  • Jobas – turtingas, dievobaimingas žmogus (1–5)

  • Šėtonas ginčija Jobo ištikimybę Dievui (6–12)

  • Jobas praranda turtą ir vaikus (13–19)

  • Jobas Dievo nekaltina (20–22)

1  Uco krašte gyveno vyras, vardu Jobas*.+ Jis buvo doras*, teisus,+ dievobaimingas žmogus ir šalinosi to, kas bloga.+  Jobui buvo gimę septyni sūnūs ir trys dukterys.  Jis turėjo daugybę tarnų ir gausias bandas – 7000 avių, 3000 kupranugarių, 1000 galvijų* ir 500 asilių. Jobas buvo žymiausias iš visų rytiečių.  Jo sūnūs paeiliui* keldavo vaišes savo namuose. Drauge valgyti ir gerti kviesdavosi ir savo tris seseris.  Kai vaišių dienų ratas pasibaigdavo, Jobas susikviesdavo juos pas save, norėdamas pašventinti. Tada, ankstų rytą atsikėlęs, už kiekvieną aukodavo deginamąsias aukas,+ mat sakydavo: „Gal mano sūnūs nusidėjo ir širdyje piktžodžiavo prieš Dievą.“ Šitaip Jobas darė visada.+  Vieną dieną, kai Jehovos akivaizdon rinkosi Dievo sūnūs*,+ į jų būrį atėjo ir Šėtonas.+  Jehova kreipėsi į Šėtoną: „Kur buvai?“ – „Klajojau po žemę, skersai išilgai ją išvaikščiojau“,+ – atsakė Jehovai Šėtonas.  „Ar pastebėjai mano tarną Jobą? – paklausė Jehova. – Kito tokio žemėje nėra. Jis doras, teisus,+ dievobaimingas žmogus, besišalinantis to, kas bloga.“  Bet į tai Šėtonas Jehovai atsakė: „Argi veltui Jobas bijo Dievo?+ 10  Argi neaptvėrei jo tvora iš visų pusių,+ taip pat jo namų ir viso, ką jis turi? Tu laimini jo rankų darbą,+ ir jo gyvulių krašte yra daugybė. 11  Bet tik ištiesk ranką, atimk visa, ką jis turi, ir jis tikrai iškeiks tave į akis.“ 12  Jehova tarė Šėtonui: „Tebūnie. Visa, ką jis turi, – tavo rankose. Tiktai jo paties neliesk!“ Tada Šėtonas pasišalino iš Jehovos akivaizdos.+ 13  Sykį, kai Jobo sūnūs ir dukterys buvo susirinkę valgyti ir gerti vyno savo vyriausiojo brolio namuose,+ 14  pas Jobą atskubėjo vienas iš jo tarnų ir pranešė tokią žinią: „Galvijai arė lauką, netoli ganėsi asilės. 15  Tada užpuolė šebiečiai ir gyvulius pagrobė, o tarnus išžudė kalaviju. Aš vienintelis išsigelbėjau ir atbėgau tau pranešti.“ 16  Jam dar tebekalbant, atskubėjo kitas ir pranešė: „Dievo ugnis* krito iš dangaus ant avių ir tarnų ir įsiliepsnojusi juos prarijo. Aš vienintelis išsigelbėjau ir atbėgau tau pranešti.“ 17  Jam tebekalbant, atskubėjo dar kitas ir pranešė: „Trys chaldėjų+ gaujos užpuolė ir pagrobė kupranugarius, o tarnus išžudė kalaviju. Aš vienintelis išsigelbėjau ir atbėgau tau pranešti.“ 18  Jam tebekalbant, atskubėjo dar vienas ir pranešė: „Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną vyriausiojo brolio namuose. 19  Staiga iš dykumos atūžė vėtra ir taip smogė į visus keturis namo kampus, kad namas sugriuvo ir tavo vaikai žuvo. Aš vienintelis išsigelbėjau ir atbėgau tau pranešti.“ 20  Tada Jobas pakilo, persiplėšė drabužį ir nusiskuto galvą. Parpuolęs ant žemės jis nusilenkė 21  ir pasakė: „Nuogas išėjau iš motinos įsčių,nuogas ir sugrįšiu.+ Jehova davė,+ Jehova ir atėmė. Tebūna šlovė Jehovos vardui!“ 22  Nors nutiko tokie dalykai, Jobas nenusidėjo ir Dievo dėl nieko nekaltino.

Išnašos

Vardas galbūt reiškia „nekenčiamas“, „persekiojamas“.
Arba „be priekaištų“, „ištikimas“. Žr. žodynėlyje „ištikimybė Dievui“.
Pažod. „500 jungų galvijų“.
Arba „kiekvienas savo dieną“.
T. y. angelai.
Arba galbūt „Žaibas“.