Patarlių 18:1–24
18 Kas atsiskiria nuo kitų, tas savo įnorius tenkina,jis atmeta* visokią išmintį.
2 Kvailys nenori nieko suprasti,jam tik rūpi savo nuomonę pareikšti.+
3 Kur nedorėlis, ten ir panieka,kur negarbingas elgesys, ten ir gėda.+
4 Žmogaus žodžiai – gilūs vandenys.+
Išminties šaltinis – lyg sraunus upelis.
5 Nedera rodyti prielankumo nedorėliui+ir atstumti teisųjį, prašantį teisingo teismo.+
6 Kvailio šnekos veda į ginčus,+savo burna jis prašosi rykščių.+
7 Kvailio burna – jo pražūtis,+lūpos – spąstai jo gyvasčiai.
8 Liežuvautojo žodžiai – tikri skanėstai,+jie nuslysta tiesiai į vidurius.+
9 Kas tingi dirbti,yra švaistūno brolis.+
10 Jehovos vardas – tvirtas bokštas,+teisusis bėga į jį ir randa apsaugą.+
11 Turtuoliui jo turtai – tarsi tvirtovė,lyg aukšta siena jo vaizduotėje.+
12 Žmogaus širdis išpuiksta prieš žlugimą,+o prieš išaukštinimą – nusižemina.+
13 Atsakyti neišklausius iki galo –kvaila ir nepagarbu.+
14 Sergantį žmogų palaiko stipri dvasia,+bet jei dvasia palūžtų, kaip jis ištvers?+
15 Protingo žmogaus širdis siekia išmanymo,+išmintingo ausis jo ieško.
16 Dovanomis žmogus praskina sau kelią,+jos atveria duris pas didžiūnus.
17 Pirmasis dėstantis savo bylą atrodo teisus,+kol ateina priešininkas ir jį išklausinėja.+
18 Mesti burtai užbaigia kivirčą,+išsprendžia galingųjų ginčą.
19 Įsižeidęs brolis neprieinamas tarsi tvirtovė,+ir ginčai būna tarsi tvirtovės vartų užkaiščiai.+
20 Žmogus sotinasi savo šnekos* vaisiumi,+gardžiuojasi savo lūpų derliumi.
21 Liežuvio galioje – mirtis ir gyvenimas;+kaip juo naudosiesi, toks bus ir atlygis*.+
22 Kas randa gerą žmoną, tas randa lobį+ir patiria Jehovos malonę.+
23 Beturčiui tenka maldauti,bet turtuolis atsako šiurkščiai.
24 Būna draugų, pasiruošusių vienas kitą sutrypti,+bet būna ir draugų, artimesnių už brolį.+
