Ozėjo 2:1–23
2 Sakykite savo broliams: ‘Mano taũta*!’+ir savo seserims: ‘Pagailėtoji*!’+
2 Kaltinkite savo motiną, kaltinkite,nes ji man ne žmona,+ o aš jai ne vyras.
Tenusimeta ji nuo savęs paleistuvystę,nuo savo krūtų – svetimavimą,
3 antraip ją išrengsiu ir paliksiu nuogą, kokia buvo tą dieną, kai gimė,padarysiu ją tyrlaukiais,paversiu sausringa žeme,numarinsiu troškuliu.
4 Nė jos sūnų̃ nepagailėsiu,nes jie – sūnūs, gimę iš paleistuvystės,
5 nes jų motina paleistuvavo,+moteris, kuri juos įsčiose nešiojo, elgėsi begėdiškai.+
‘Eisiu, – sakė ji, – paskui savo meilužius,+paskui tuos, kurie man duoda duonos ir vandens,vilnonių ir lininių apdarų, aliejaus ir gėrimo.’
6 Todėl dygiakrūmiais jai kelią užtversiu,pastatysiu priešais ją akmenų sieną,kad savo takų neberastų.
7 Bėgs ji paskui meilužius, bet jų nepavys,+ieškos jų, bet neras.
Tada sakys: ‘Grįšiu pas savo vyrą, pas pirmąjį,+nes anuomet man buvo geriau negu dabar.’+
8 Ji nesuprato, kad tai aš daviau jai grūdų,+ jauno vyno ir aliejaus,tai aš negailėjau jai sidabro ir aukso,o ji visa išleido Baalui.+
9 Todėl darysiu kitaip: per pjūtį atsiimsiu savo grūdusir derliaus metui atėjus – savo jauną vyną,+atimsiu vilnonius ir lininius apdarus, kuriuos buvau davęs nuogumui prisidengti.
10 Aš atidengsiu jos gėdą meilužių akivaizdoje,ir iš mano rankų jos niekas neišgelbės.+
11 Padarysiu galą visam jos džiaugsmui,jos šventėms,+ jaunatims, šabams ir visoms iškilmėms.
12 Nuniokosiu jos vynmedžius ir figmedžius, apie kuriuos ji sakė:‘Tai užmokestis, meilužių man duotas’,brūzgynais juos paversiu,laukų žvėrys juos nuės.
13 Pašauksiu ją atsiskaityti už dienas, kai aukas atnašavo baalams,+kai auskarais, papuošalais dabinosi ir paskui meilužius lakstė,o mane pamiršo,+ – tai Jehovos žodis.
14 Prikalbinsiu ją,nuvesiu į tyrlaukiusir palenksiu jos širdį.
15 Paskui grąžinsiu jai vynuogynus+ir padarysiu Achoro* slėnį+ vilties vartais.
Tenai ji man atsilieps kaip jaunystės dienomis,kaip dieną, kai išėjo iš Egipto žemės.+
16 Tą dieną – tai Jehovos žodis –ji vadins mane „mano vyras“ ir nebevadins „mano šeimininkas“*.
17 Pašalinsiu baalų vardus nuo jos lūpų,+kad tų vardų nebeminėtų.+
18 Tą dieną savosios tautos labui sudarysiu sandorą su laukų žvėrimis,+su padangių paukščiais ir žemės ropliais*,+išgelbėsiu kraštą nuo lanko, kalavijo ir karo+ –leisiu žmonėms gyventi saugiai.+
19 Susižadėsiu su tavimi amžiams,susisaistysiu su tavimi teisumu ir teisingumu,ištikimąja meile ir gailestingumu,+
20 susisaistysiu ištikimybe,ir tu patirsi, koks aš, Jehova, esu.+
21 Tą dieną atsakysiu į prašymą – tai Jehovos žodis, –atsakysiu į prašymą dangaus,o tas atsakys į prašymą žemės,+
22 ir žemė duos, ko prašo grūdai, jaunas vynas ir aliejus,o tie duos, ko prašo Jezreelis*.+
23 Pasėsiu ją sau į žemę+ir jos pasigailėsiu – jos, nepagailėtosios*.
Ne savo tautai sakysiu: ‘Tu – mano tauta’,+ir ji sakys: ‘Tu – mano Dievas.’“+
Išnašos
^ Išvertus – „nelaimė“.
^ Arba „mano baalas“.
^ Hebr. žodis tikriausiai reiškia ne tik roplius, bet ir kitokių rūšių gyvūnus, pavyzdžiui, graužikus ir vabzdžius.
^ Išvertus – „Dievas pasės“.
