2005-aisiais viena moteris iš Indijos vardu Saubagja neteko savo mylimo vyro. Likusi viena su trejų metų dukrele Megana, moteris turėjo užimti šeimos maitintojo vietą. Tačiau sudurti galą su galu buvo labai nelengva.

 Saubagja ir jos dukra jautėsi visų atstumtos. Giminaičiai su jomis elgėsi šiurkščiai, kaip su elgetomis, vis sakydavo, kad jos jiems tikra našta. Ieškodama paguodos Saubagja ėmė lankytis vietinėje bažnyčioje, tačiau kadangi buvo neturtinga, žmonės ir ten žiūrėjo į ją iš aukšto. Kad galėtų pasirūpinti savimi ir dukra, Saubagja pradėjo ieškoti darbo. Deja, kad ir kaip stengėsi, įsidarbinti nepavyko.

 „Nebemačiau jokios vilties ir nusprendžiau atimti sau gyvybę, – prisimena Saubagja. – Bet žinojau, kad be manęs dukrai bus labai sunku. Taigi nusprendžiau atimti gyvybę mums abiem.“ Beviltiškumo, beprasmybės ir didelio skausmo kupina širdimi Saubagja išėjo nusipirkti nuodų.

 Traukiniu grįžtant namo, prie Saubagjos prisėdo viena Jehovos liudytoja vardu Elizabet ir ją pakalbino. Saubagja pasipasakojo, kad yra bedarbė, tad Elizabet mielai pasisiūlė padėti jai surasti darbą. Elizabet taip pat užsiminė, kad dabar važiuoja į Biblijos studijas. Saubagją tai labai nustebino – nors buvo lankiusi ne vieną bažnyčią, niekada negirdėjo, kad žmonės kažkur studijuoja Bibliją. Elizabet Saubagjai pasakė, kad jei ši norėtų daugiau sužinoti apie tokias studijas, gali bet kada ateiti pas ją į svečius.

 Namo Saubagja grįžo tebegalvodama apie savižudybę. Tačiau namuose nebuvo dukros – pasirodo, vienas giminaitis buvo ją kažkur išsivežęs. Taigi Saubagja nutarė palaukti, kol grįš dukra, ir tada įvykdyti savo planą.

 Belaukdama dukros Saubagja nusprendė nueiti pas Elizabet. Ši šiltai ją priėmė. Elizabet parodė Saubagjai knygą Ko iš tikrųjų moko Biblija? ir jos dėmesį patraukė skyrius „Kur yra mirusieji?“. Kadangi neseniai buvo netekusi vyro, Saubagja norėjo sužinoti atsakymą. Tą pačią dieną ji pradėjo studijuoti Bibliją.

 Elizabet taip pat pakvietė Saubagją į ateinančią savaitę vyksiantį kongresą. Programa Saubagjai padarė tokį didelį įspūdį, kad ji suprato norinti tapti Jehovos liudytoja. Kai po kongreso grįžo namo, jai pasiūlė darbą.

 Saubagja toliau studijavo Bibliją. Dabar jos gyvenimas buvo kupinas prasmės, ji vėl norėjo gyventi, mintys apie savižudybę pranyko. Saubagja pasikrikštijo, vėliau pasikrikštijo ir jos dukra Megana. Šiandien abi tarnauja pionierėmis, be to, Megana nuotoliu darbuojasi viename iš Indijos vertimo biurų.

 Saubagja ir Megana yra labai dėkingos Elizabet už tai, kad ji pakalbino Saubagją traukinyje, nuoširdžiai ja pasidomėjo ir paliudijo tiesą. Be abejo, labiausiai jos yra dėkingos Jehovai. Megana sako: „Jei tą dieną mama nebūtų sužinojusi tiesos, mudviejų jau seniai nebebūtų. Bet dabar mes gyvos ir esame labai laimingos. Su mama labai laukiame dienos, kai susitiksime su tėčiu, jį apkabinsime ir papasakosime, kaip Jehova išgelbėjo mums gyvybę.“