Pandemijos laikotarpiu mūsų broliai ir sesės turėjo prisitaikyti prie naujai susiklosčiusių aplinkybių ir gerąja naujiena dalytis kitaip nei buvo įpratę. Kadangi šiuo metu negali žmonių kalbinti viešose vietose ar ateiti pas juos į namus, jie rašo laiškus ir skambina telefonu. a Mūsų brolių ir sesių pastangos nelieka bevaisės, Jehova akivaizdžiai juos laimina (Patarlių 16:3, 4). Štai keletas atsitikimų iš vienos šalies.

 Dar iki pandemijos Helen lankė vieną jauną moterį ir ne kartą siūlė jai studijuoti Bibliją. Nors moteris studijų vis atsisakydavo, mūsų sesė nenuleido rankų. Likus dienai iki karantino įvedimo, Helen nunešė jai Bibliją ir knygą Ko moko Biblija?. Po kurio laiko ji dar kartą pasiūlė moteriai studijas ir paaiškino, kad jos vyktų telefonu. Šįkart moteris sutiko. Aptarinėti tai, kas rašoma Biblijoje, jai taip patiko, kad paprašė sesės susiskambinti kiekvieną dieną. Taip pat ji panoro telefonu klausytis sueigų programos. Moteris ne tik pradėjo gyventi pagal tai, ką sužinojo, bet ir dalytis įgytomis žiniomis su kitais.

 Vienos bendruomenės skelbėjai ėmėsi iniciatyvos rašyti asmeninius padėkos laiškus vietiniams policijos pareigūnams. Pareigūnai buvo maloniai nustebinti. Vienas iš jų bendruomenės vyresniajam vardu Džefersonas pasakė: „Maniau, kad Jehovos liudytojai prieš policininkus yra nusistatę.“ Brolis paaiškino, kad taip nėra. Padėkos laiškai pareigūnus labai nudžiugino, todėl buvo nuspręsta iškabinti juos prie įėjimo į policijos nuovadą. „Galbūt paskaitę tuos laiškus žmonės ims labiau vertinti mūsų darbą“, – pasakė vienas pareigūnas.

 Dėl pandemijos Jehovos liudytojų sueigos vyksta vaizdo konferenciniu ryšiu. Edna ir Ednalina, dvi pionierės b, namuose neturi interneto, todėl prisijungti prie sueigų negalėjo. Sesės nusprendė paskambinti kaimynei ir paprašyti, kad leistų prisijungti prie jos namų interneto belaidžiu ryšiu. Žinoma, už tai mūsų sesės pasiūlė sumokėti. Kaimynė leido internetu naudotis nemokamai. Sesės pasiūlė prie sueigos prisijungti ir jai. Moteris mielai sutiko. Dabar ji, vienas jos vaikų ir dvi anūkės studijuoja Bibliją ir lanko sueigas.

 Broliai ir sesės kvietė savo kaimynus, bendradarbius ir kitus pažįstamus pasiklausyti internetu transliuojamos visuomenei skirtos kalbos. Štai ligoninėje dirbanti Ilein iš pradžių kviesti savo bendradarbių nedrįso, nes manė, kad kai kurie iš jų Jehovos liudytojų nemėgsta. Vis dėlto sesė nusprendė parašyti ligoninės gydytojams žinutę su kvietimu. Ilgiausiai Ilein dvejojo, ar siųsti kvietimą dviem gydytojams, vyrui ir žmonai. Galiausiai, gerai viską apgalvojusi ir pasimeldusi, ji ryžosi išsiųsti kvietimą ir jiems. Gydytoja atrašė: „Nori, kad tapčiau viena iš jūsų?“ Ilein paaiškino, kad kalba skirta visiems, ne tik Jehovos liudytojams. Kitą dieną sesė nustebo pamačiusi, kad ta pora prisijungė prie sueigos. Ji pasakoja: „Sueigai baigiantis iš tos gydytojos gavau tokią žinutę: „Jehovos liudytojų sueigoje dalyvavau pirmą kartą. Gera programa. Man patiko. Ačiū, kad pakvietei.“

 Ilein į sueigą pakvietė 20 gydytojų ir joje dalyvavo 16 iš jų. Perfrazuodama apaštalo Pauliaus žodžius, užrašytus 1 Tesalonikiečiams 2:2, ji sako: „Labai džiaugiuosi, kad įsidrąsinau ir paskelbiau Dievo gerąją naujieną bendradarbiams.“

 Pandemijos laikotarpis sunkus visiems. Tačiau mūsų broliai ir sesės stengiasi išlaikyti teigiamą nuostatą, daryti žmonėms gera ir juos guosti (Apaštalų darbų 20:35).