Hla mus rau

Leej Twg Thiaj Tau Mus Saum Ntuj?

Leej Twg Thiaj Tau Mus Saum Ntuj?

Phau Vajlugkub qhia li no

 Vajtswv tau xaiv cov Khixatia ib txhia uas ncaj ncees mus saum ntuj. Tom qab lawv tuag, Vajtswv yuav tsa lawv ciaj sawv rov los mus nyob saum ntuj. (1 Petus 1:3, 4) Cov uas raug xaiv ntawd yuav tsum tuav lawv txoj kev ntseeg kom ruaj khov thiab coj lub neej kom dawb huv thiaj tsim nyog mus nyob saum ntuj.​—Efexus 5:5; Filipis 3:12-14.

Lawv mus ua dab tsi saum ntuj ceeb tsheej?

 Lawv mus nrog Yexus ua vaj ntxwv thiab ua pov thawj kav 1,000 xyoo. (Tshwmsim 5:9, 10; 20:6) Lawv yog “lub ntuj tshiab” uas yog lub tseem fwv saum ntuj. Lawv yuav kav “lub ntiajteb tshiab” uas yog noob neej hauv ntiaj teb no. Lawv yuav kho kom tib neeg zoo tiav hlo ib yam li Vajtswv lub ntsiab thaum chiv thawj.​—Yaxayas 65:17; 2 Petus 3:13.

Cov mus saum ntuj muaj pes tsawg leej?

 Phau Vajlugkub qhia tias muaj 144,000 leej uas yuav raug tsa ciaj sawv rov los mus nyob saum ntuj ceeb tsheej. (Tshwmsim 7:4) Hauv Tshwmsim 14:1-3, Yauhas ua yog toog pom “tus menyuam Yaj sawv saum lub Roob Xi-oos; thiab pom ib puas plaub caug plaub txhiab leej.” “Tus menyuam Yaj” hauv zaj yog toog no piv txog Yexus tus uas raug tsa ciaj sawv rov los. (Yauhas 1:29; 1 Petus 1:19) Thiab “lub Roob Xi-oos” piv txog lub meej mom uas Yexus thiab cov 144,000 leej tau txais saum ntuj ceeb tsheej.​—Phau Ntawv Nkauj 2:6; Henplais 12:22.

 Cov raug xaiv mus nrog Yexus Khetos kav lub Nceeg Vaj kuj muab hu ua “pab nyuag yaj me me.” (Tshwmsim 17:14; Lukas 12:32, phau Vajtswv Txojlus Txhais Tshiab Xyoo 2004) Qhov no qhia tias lawv tsis muaj coob leej yog muab piv rau Yexus pab yaj huv si.​—Yauhas 10:16.

Ib txhia xav yuam kev li cas txog cov yuav mus nyob saum ntuj

 Ib txhia xav yuam kev tias: Cov neeg zoo txhua tus puav leej yuav tau mus nyob saum ntuj.

 Qhov tseeb: Vajtswv cog lus tias cov neeg zoo feem coob yuav tau txoj sia ib txhis tsis kawg nyob hauv ntiaj teb no.​—Phau Ntawv Nkauj 37:11, 29, 34.

  •   Yexus hais tias: “Yeej tsis tau muaj leejtwg mus txog saum ntuj ceebtsheej li.” (Yauhas 3:13) Yexus cov lus no qhia tias cov neeg zoo uas tuag ua ntej nws, xws li Anplahas, Mauxes, Yauj, thiab Daviv puav leej tsis tau mus nyob saum ntuj. (Tes Haujlwm 2:29, 34) Tiam sis lawv cia siab tias Vajtswv yuav tsa lawv ciaj sawv rov los nyob hauv ntiaj teb no.​—Yauj 14:13-15.

  •   Cov mus nyob saum ntuj yog “thawj pab uas sawv hauv qhov tuag rov los.” (Tshwmsim 20:6) Qhov no qhia tias tseem muaj dua ib pab uas yuav raug tsa ciaj sawv rov los thiab. Pab ntawd yuav raug tsa sawv rov los nyob hauv ntiaj teb no.

  •   Phau Vajlugkub qhia tias thaum Vajtswv lub Nceeg Vaj kav “kev tuag . . . yuav tsis muaj ib zaug li lawm.” (Tshwmsim 21:3, 4) Vim tsis muaj kev tuag saum ntuj, cov lus cog tseg no yuav tsum yog hais txog ntiaj teb.

 Ib txhia xav yuam kev tias: Tib neeg muaj cai xaiv seb lawv yuav mus nyob saum ntuj los sis yuav nyob hauv ntiaj teb no.

 Qhov tseeb: Vajtswv thiaj yog tus xaiv seb tus Khixatia twg thiaj tau “qhov nqi zog” uas “yog txojsia ntev dhawv mus ibtxhis uas Vajtswv khaws cia rau saum ntuj ceebtsheej.” (Filipis 3:14) Txawm peb xav mus nyob saum ntuj npaum li cas los yog Vajtswv tsis xaiv peb ces peb yeej tsis tau mus ib zaug li.​—Mathais 20:20-23.

 Ib txhia xav yuam kev tias: Lub neej saum ntuj ceeb tsheej zoo tshaj lub hauv ntiaj teb, cov uas tsim nyog mus thiaj mus tau xwb.

 Qhov tseeb: Vajtswv muab cov uas yuav nyob mus ib txhis hauv ntiaj teb no hu ua “kuv haiv neeg,” “cov uas kuv xaiv cia lawd,” thiab ‘cov uas tau [Yehauvas] koob hmoov.’ (Yaxayas 65:21-23) Lawv yog cov uas yuav ua kom muaj tiav raws li Vajtswv lub ntsiab uas yog tau txoj sia nyob mus ib txhis hauv lub Vaj Kaj Siab.​—Chivkeeb 1:28; Phau Ntawv Nkauj 115:16; Yaxayas 45:18.

 Ib txhia xav yuam kev tias: Cov 144,000 leej hais hauv Tshwmsim tsuas yog ua piv txwv xwb tsis yog tiag tiag.

 Qhov tseeb: Ntau zaus phau Tshwmsim yeej tau muab tej zauv los sis tej lej ua piv txwv tiag, tiam sis tsis yog txhua zaus yuav yog li ntawd. Xws li thaum hais txog “kaum ob lub pobzeb uas muaj tus menyuam Yaj kaum ob tug timthawj npe sau rau.” (Tshwmsim 21:14) Cia peb mus saib cov pov thawj uas qhia tias yeej muaj cov 144,000 leej tiag tiag, tsis yog ua piv txwv xwb.

 Nyob hauv Tshwmsim 7:4 hais tias “cov neeg uas muaj Vajtswv lub homthawj nias rau ntawm lawv hauvpliaj lawm [los sis cov raug xaiv mus nyob saum ntuj] muaj ib puas plaub caug plaub txhiab leej.” Ob peb nqes tom qab nqe ntawd kuj hais txog ib pab “neeg coob coob suav tsis txheeb” thiab. Pab “neeg coob coob” no Vajtswv kuj yuav cawm lawv thiab. (Tshwmsim 7:9, 10) Yog tias cov 144,000 leej tsuas piv txog ib pab neeg coob coob thiab xwb, ces tsis tas hais txog pab neeg coob coob suav tsis txheeb tom qab li. a

 Tsis tas li ntawd xwb, phau Tshwmsim piav tias cov 144,000 leej yog cov uas “twb raug txhiv hauv neeg los ua thawj phaum uas muab xyeem rau Vajtswv.” (Tshwmsim 14:4, phau Vajtswv Txojlus Txhais Tshiab Xyoo 2004) Lo lus “thawj phaum” tsuas yog thawj cov qoob ntawm ib cim qoob loos xwb. Lo lus no yeej phim hais rau cov uas raug xaiv mus nrog Yexus kav saum ntuj ceeb tsheej, uas yuav kav pab neeg coob coob suav tsis txheeb hauv ntiaj teb no.​—Tshwmsim 5:10.

a Tus xib hwb, Lanpaw L (Robert L). Thaumas piav txog cov 144,000 hauv Tshwmsim 7:4 tias: “Pab no tsuas muaj npaum li no xwb tsis npaum li pab neeg coob coob suav tsis txheeb hauv Tshwmsim 7:9. Yog tej zauv no tsuas ua piv txwv xwb ces tsis muaj ib tug zauv twg hauv phau Tshwmsim yog zauv tiag tiag.”​—Tshwmsim 1-7: An Exegetical Commentary, sab 474.